Dėl įpėdinių teisės inicijuoti ginčą dėl paveldimo turto padalijimo, kol dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas

Apžvalga

LApT pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas civilinės teisės prasme nelaikytinas teisę sukuriančiu aktu, o yra konstatuojamojo pobūdžio notarinis dokumentas, kuriuo tik oficialiai patvirtinamas jau įvykęs palikimo priėmimo faktas ir atsiradusi teisė į palikimą. Paveldėjimo teisė atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, vien ta aplinkybė, kad dar neatliktas formalus notarinis veiksmas – neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, negali užkirsti kelio įpėdiniams išspręsti visus tarp jų kylančius ginčus, kad būtų efektyviai užbaigtos formalios paveldėjimo procedūros. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra

svarbus įpėdinių ir trečiųjų asmenų santykiams, tačiau ne įpėdinių tarpusavio ginčams išspręsti.

Be to, tuo atveju, kai tarp įpėdinių kyla nesutarimų dėl paveldimo turto padalijimo, nebūtinai visas palikimą sudarantis turtas turi būti padalytas teisme, t. y. teisme turi būti padalytas tik tas turtas, kuris yra ginčo objektas. Įpėdiniai gali sutikti su viso ar dalies paveldimo turto padalijimu jiems pagal įstatymą (tokiu atveju nekyla poreikio nei pasirašyti sutarties, nei spręsti šio klausimo teisme), įpėdiniai taip pat gali susitarti dėl viso ar dalies paveldimo turto pasidalijimo sutartimi, o tuo atveju, kai dėl paveldimo turto ar tam tikros jo dalies (tam tikrų palikimą sudarančių objektų) padalijimo iškyla ginčas – pareikšti reikalavimus teisme dėl konkretaus paveldėto turto padalijimo. Teismas tokiu atveju turi spręsti tik dėl to paveldėto turto, dėl kurio įpėdiniai yra pareiškę reikalavimus, padalijimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-137-854/2026, 31, 33, 40 punktai