Klausimas. Dėl paciento sutuoktinio teisės į neturtinės žalos atlyginimą
Ieškovai (sutuoktiniai) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės (valstybės) priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovės (sutuoktinės) nėštumo nutraukimo procedūros komplikacijų, atlyginimą.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė ieškovui (sutuoktiniui) iš valstybės dalį prašyto neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį, įskaitant ieškovės reikalavimą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei atlygino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, teismai atmetė. Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą teismai konstatavo, kad susiklosčiusi situacija, kai, atliekant ieškovei nėštumo nutraukimo procedūrą, nutekėjo vaisiaus vandenys, tačiau vaisius liko gimdoje gyvas, o vėliau žuvo, ieškovui sukėlė neigiamų išgyvenimų, ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas rūpesčiu dėl sutuoktinės sveikatos būklės, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSAĮ).
Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad pacientė yra ieškovė, kuri nėra mirusi dėl netinkamai suteiktų paslaugų, be to, ieškovų bendrai pradėtas vaisius neturi fizinio asmens statuso, todėl ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą dėl prarasto vaisiaus.
Kasacinis teismas nurodė, kad išties negimęs 18 savaičių vaisius negali būti prilyginamas savarankiškam asmeniui, turinčiam teisinį subjektiškumą ir galinčiam įgyti civilines teises ir pareigas, įskaitant teisę į žalos atlyginimą. Bylą nagrinėjusiems teismams pripažinus vaisių ieškovės kūno dalimi, jo teisės buvo gintos per motiną – ieškovę, tačiau ieškovai neįgijo teisės tiesiogiai reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl negimusio vaisiaus.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad PTŽSAĮ 13 straipsnis nustato supaprastintą žalos atlyginimo mechanizmą (nevertinant sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) gydytojo kaltės) dviem asmenų grupėms: pirma – patiems pacientams dėl jų pačių sveikatai padarytos žalos ir paciento mirties atveju – artimiems giminaičiams bei kitiems ypač artimą ir glaudų ryšį su juo turėjusiems asmenims. Gyvo (sužaloto) paciento artimieji minėtame straipsnyje nėra nurodyti kaip asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl paciento sveikatos sužalojimo, todėl pagal šią normą teisę į žalos atlyginimą turi tik pats pacientas.
Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks minėto straipsnio aiškinimas savaime nereiškia, jog gyvo paciento artimasis niekada negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tokiais atvejais patirta žala gali būti atlyginama pagal CK 6.250 straipsnį. Tačiau dėl neturtinės žalos asmeninio pobūdžio tokia teisė gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais – esant ypač artimam ryšiui ir nepaprastai didelei patirtai žalai, kiekvienu atveju įvertinus individualias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, sužalojimo sunkumą, ilgalaikius padarinius, gyvenimo kokybės pokyčius ir kitas reikšmingas aplinkybes).
Apžvelgiamoje byloje kasacinis teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepatyrė nesugrąžinamų pasekmių sveikatai – nebuvo pakenkta jos reprodukcinei funkcijai, vėlesnis nėštumas buvo sklandus ir ji pagimdė sveiką kūdikį. Ieškovės sveikatai padaryta žala buvo laikina, todėl byloje nesusiklostė išskirtinė situacija, kuri leistų pripažinti ieškovą patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškovui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir ieškovo reikalavimą atmetė.