Klausimas. Dėl juridinio asmens nemokumo nustatymo kriterijų, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės pažeidus pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą

Ieškovė (likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė) prašė priteisti iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad teismo nutartimi jai iškelta bankroto byla ir nustatyta, kad ji buvo nemoki daugiau nei pusantrų metų iki bankroto bylos iškėlimo, kai įmonei vadovavo atsakovas. Ieškovei sukeltos žalos dydis grindžiamas skaičiavimais, patvirtinančiais ieškovės kreditorių reikalavimų ieškovei padidėjimą per laikotarpį nuo atsakovo pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylą atsiradimo iki jo įgaliojimų vadovauti ieškovei pabaigos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, JANĮ nėra nustatytas reikalavimas, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo momento, nustatyti juridinio asmens nemokumą tiek balanso, tiek ir likvidumo testais – šie kriterijai yra alternatyvūs, t. y. vieno iš jų nustatymas yra pakankamas juridinio asmens nemokumui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo dalį žalos atlyginimo, kitą civilinės bylos dalį nutraukė.

Kasacinis teismas konstatavo, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, pagal kurią juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, turi būti aiškinama kaip įtvirtinanti du alternatyvius nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų kriterijų: juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); arba tai, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad šių kriterijų alternatyvus pobūdis nesudaro pagrindo bet kurį jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į juridinio asmens nemokumo instituto paskirtį ir tikslus. Keliant juridinio asmens bankroto bylą turėtų būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė, o juridinio asmens balanso duomenimis apie turtą ir jo vertę būtų galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Negalėjimas laiku įvykdyti prievolių taip pat neturėtų būti vertinamas atsietai nuo nemokumo instituto tikslų ir paskirties, nevertinant įsipareigojimų nevykdymo sistemiškumo, pradelstų įsipareigojimų dydžio, struktūros ar kitų konkrečiu atveju pripažintinų reikšmingomis aplinkybių.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.