Klausimas. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, apskundimo tvarkos

Byloje pareiškėja (kreditorė) ginčijo galutinės bankroto ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja nurodė, kad galutinė bankroto ataskaita neatitinka galiojančių kreditorių susirinkimo sprendimų ir teismų priimtų sprendimų, todėl negalėjo būti tvirtinama.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentus nagrinės kartu su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimu. Nusprendęs, kad pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su administratoriaus neveikimu ar netinkamu veikimu bankroto procese, o tokios aplinkybės nevertinamos, sprendžiant klausimą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo, pirmosios instancijos teismas patvirtino galutinę bankroto ataskaitą. Dėl tokio sprendimo pareiškėja padavė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

Kasacinis teismas konstatavo, jog JANĮ 99 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai negali būti skundžiamas teismui JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka, o tokio skundo argumentai gali būti nagrinėjami tik sprendžiant galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą. Kasacinio teismo vertinimu, toks aiškinimas paneigia įstatyme įtvirtintą nemokumo proceso dalyvio teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris turi reikšmingą įtaką jo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Be to, toks aiškinimas panaikina ir teisę teismo procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka, nes nutartis, kuria patvirtinama galutinė bankroto ataskaita, neskundžiama.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teismas paneigė realią įstatymo leidėjo įtvirtintą pareiškėjos teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo pritarta galutinės ataskaitos tvirtinimui, taip pat į tai, kad galutinė bankroto ataskaita buvo patvirtinta pažeidžiant JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatytą jos tvirtinimo tvarką.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.