Klausimas. Dėl kreditorių reikalavimų pobūdžio, jų teikimo tvarkos skolininkui iškėlus nemokumo bylą
Ieškovė (nuomotoja) prašė priteisti iš atsakovės (nuomininkės) nuostolių, patirtų negrąžinus nuomos sutartyje nurodyto turto, atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išsinuomojo iš ieškovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Atsakovė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį vykdė netinkamai, todėl ieškovės nemokumo administratorius inicijavo nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė taip ir neperdavė (negrąžino) ieškovės nemokumo administratoriui nuomos sutartyje nurodyto turto.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad reikalavimas turėjo būti pareikštas atsakovės nemokumo byloje per įstatyme nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą, nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi ne dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, todėl pirmiausia turėjo būti išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas konstatavo, kad, skolininkui iškėlus nemokumo bylą, kreditoriai reikalavimus turi reikšti ne tiesiogiai teismui, o nemokumo administratoriui. Pastarasis, įvertinęs kreditorių pateiktų reikalavimų pagrįstumą, nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui teikia argumentuotą nuomonę dėl pareikštų kreditorių reikalavimų, atitinkamai suformuluodamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą juos tvirtinti arba jų netvirtinti. Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, turi įvertinti kreditoriaus materialiojo reikalavimo pagrįstumą ir atitinkamai jį patvirtinti arba jo netvirtinti. Tais atvejais, kai dėl nemokumo administratoriaus teismui pateiktų tvirtinti konkrečių kreditorių reikalavimų jau yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Teismas turi teisę spręsti kreditoriaus reikalavimo, atsiradusio iki nemokumo bylos iškėlimo, tvirtinimo klausimą, net ir tais atvejais, kai jis pateiktas praleidus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų pateikimo nemokumo administratoriui terminą, jeigu teismas šio termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo svarbesnės objektyvios priežastys, pateisinančios šio termino praleidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti.
Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu kreditoriaus reikalavimas nemokiam juridiniam asmeniui atsiranda po JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreditorių reikalavimų pateikimo nemokumo byloje termino prasidėjimo arba jo pabaigos ir dėl tokio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, jį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles turi nagrinėti nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Šis teismas, spręsdamas tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pirmiausia privalo įvertinti termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, trukmę ir kitas šio termino atnaujinimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kadangi gali būti patvirtintas tik toks finansinis reikalavimas, kurio pateikimo tvirtinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimo nagrinėjimo tvarką ir dėl šios priežasties neįvertino formalaus reikalavimo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, t. y. nepasisakė dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino (ne)praleidimo, jeigu jis praleistas, dėl teisinio pagrindo terminą atnaujinti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), o nesant tam pagrindo, dėl JANĮ 41 straipsnio 6 dalies taikymo, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.