Klausimas. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, apskundimo ir bankroto bylos nutraukimo

Nemokumo administratorė pateikė teismui pakartotinį prašymą atstatydinti ją iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų. Šį prašymą grindė tuo, kad bendrovė neturi lėšų savo bankroto procesui sklandžiai ir operatyviai vykdyti, visuomenės bei gamtos saugumui užtikrinti ir nėra šaltinio, iš kurio būtų galima gauti lėšų.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi atstatydino nemokumo administratorę iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nutraukė bendrovės bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kreditorės atskirąjį skundą, nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nemokumo administratorės prašymą atmetė.

Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas nemokumo administratoriaus prašymas atstatydinti jį Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja. Dėl to tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo ir sprendžiama, ar pirmiau minėta teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

JANĮ 40 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo pareiga atstatydinus nemokumo administratorių bankroto byloje kartu paskirti kitą nemokumo administratorių. Toks šios teisės normos tikslas orientuotas į siekį užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, nepaliekant bankrutuojančios bendrovės be nemokumo administratoriaus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės prašymą atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, kartu inicijavo ir naujo nemokumo administratoriaus atranką, tačiau nemokumo administratorius nebuvo atrinktas atrankai neįvykus (negavus sutikimų), laikytina, jog tokia teismo nutartimi užkirstas kelias tolesnei bylos eigai, nes dėl šios nutarties priėmimo bankroto procesas sustojo, t. y. nesant nemokumo administratoriaus bankroto byla negali vykti.

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria teismas tenkina nemokumo administratoriaus prašymą atstatydinti jį iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikytina užkertančia kelią tolesnei bankroto bylos eigai, todėl gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bankroto proceso metu paaiškėjus, jog bendrovė neturi turto, iš kurio būtų apmokamos bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidos, ir nemokumo administratorius nebuvo išreiškęs sutikimo prisiimti riziką dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, taip pat esant aplinkybei, jog bendrovės bankroto proceso nesutinka administruoti nė vienas kitas nemokumo administratorius (prisiimdamas administravimo išlaidų riziką), teismas turi nutraukti bendrovės bankroto procesą kaip nebenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir pavesti inicijuoti bendrovės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.