Klausimas. Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos parduoti bendrovės reikalavimo teises, ginčijamas netiesioginių ieškinių pagrindu, ir netiesioginio ieškinio instituto bankroto byloje paskirties

Bankrutuojančios bendrovės kreditorius (pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta pardavinėti ginčijamas bankrutuojančios bendrovės reikalavimo teises bylose, kurios pareikštos netiesioginių ieškinių pagrindu, kaip turto vienetą aukciono būdu.

Pirmosios instancijos teismas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas turi kompetenciją parduoti bankrutuojančios bendrovės reikalavimo teises, ginčijamas netiesioginių ieškinių pagrindu, nes turto pardavimo ir kainos nustatymo klausimai yra priskirti kreditorių kompetencijai. Taip pat jie yra tiesiogiai susiję su juridinio asmens turto realizavimo tvarka. CK 6.427 straipsnyje nustatyta galimybė parduoti ginčijamą teisę, todėl likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą parduoti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu, t. y. netiesioginis ieškinys iš tikrųjų yra skolininko ieškinys, pareikštas kreditoriaus prieš skolininko valią. Atitinkamai bankroto proceso metu už bankrutuojančią bendrovę veikiantis kreditorių susirinkimas, turintis kompetenciją spręsti esminius su bankroto procesu ir jo vykdymu susijusius klausimus, tokius kaip turto pardavimo būdas, jo kaina ir pan., išsprendžia ir bankrutuojančios bendrovės ginčijamų reikalavimų, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie ginčijami netiesioginio ieškinio pagrindu, pardavimo klausimą. Taigi, patenkinus netiesioginį ieškinį, juo reikalautos sumos priteisiamos ne kreditoriui, o skolininkui, t. y. bendrovei, ir šios priteistos sumos paskirstomos visiems kreditoriams Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ginčijama reikalavimo teisė ir bet kokia tenkinus ieškinį gautina nauda priklauso būtent skolininkui, kurio interesais veikia netiesioginį ieškinį pateikęs kreditorius.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.