Dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu
Juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Atsakomybė už tyčinį bankrotą juridinio asmens akcijas perleidusiam asmeniui negali kilti dėl to, jog juridinio asmens turtinė padėtis buvo vėliau pabloginta naujojo akcijų savininko. Tokia atsakomybė akcijas perleidusiam asmeniui galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad akcijų perleidėjas ir įgijėjas bendrai veikė, siekdami nurodytų tikslų. Pažymėtina, kad, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens dalyviai gali spręsti dėl nemokaus juridinio asmens mokumo atkūrimo (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau neturi pareigos tęsti nemokaus juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos. Taigi, pats neturėdamas pareigos tęsti nemokios bendrovės veiklos, suinteresuotas asmuo negali būti pripažintas atsakingu už tai, jog šios veiklos netęsė naujasis akcijų savininkas. Todėl, pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 62 (2025). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.