Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Juridinių asmenų nemokumas ir restruktūrizavimas › nutartis
← Grįžti į „Juridinių asmenų nemokumas ir restruktūrizavimas“

Dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės santykio su įmonės vadovo atsakomybe už bankroto bylos neinicijavimą laiku

e2A-35-467/2026bylos Nr.
2026-02-05data
2026 m. sausis–vasarisapžvalga

Lietuvos apeliacinis teismas

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas bus įkeltas vėliau.

Apžvalga

Verslo sprendimų priėmimų taisyklė nesaugo vadovo nuo imperatyvios pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymo, t. y. ši taisyklė nėra taikoma pačiam faktui, ar yra teisinis pagrindas inicijuoti bankroto procesą ar jo nėra, tačiau ji

reikšminga vertinant momentą, kada įmonės vadovas suprato (ar turėjo suprasti), jog įmonės mokumo atkurti nepavyks.

Nors juridinio asmens vadovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, ši prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas vadovo pareigą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, veikti nedelsiant, sąmoningai nepateikė šios sąvokos apibrėžties ar konkrečios trukmės dienomis, todėl šio reikalavimo turinio nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinės situacijos ir tuo metu egzistavusių objektyvių prielaidų atkurti to juridinio asmens mokumą visumos. Kadangi JANĮ 6 straipsnyje vartojama sąvoka „nedelsdamas“ yra vertinamoji kategorija, kurią būtina aiškinti per protingo ir operatyvaus vadovo elgesio standartą konkrečiomis aplinkybėmis, apeliantės siekis visiškai eliminuoti protingos verslo rizikos standartą bei verslo sprendimų priėmimo taisyklę vertintinas kaip bandymas faktiškai nustatyti juridinio asmens vadovo atsakomybę be kaltės, o tai iš esmės prieštarauja vadovo civilinės atsakomybės principams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, juridiniam asmeniui susidūrus su nemokumo tikimybe (t. y. atsidūrus ties nemokumo riba), vadovo pastangos atkurti įmonės mokumą laikytinos protingomis iki tol, kol yra pagrindas vertinti, jog mokumas bus atkurtas. Todėl vadovui

balansuojant tarp akcininkų intereso išsaugoti verslą ir kreditorių intereso jį stabdyti, sprendimas stabdyti verslą ir taip prioritetą suteikti kreditorių interesams turėtų būti priimamas įsitikinus, kad galimybių atkurti mokumą nėra. Tik nebelikus perspektyvų atkurti mokumą, tolesnis veiklos vykdymas pripažintinas neatitinkančiu protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standarto.

Šaltinis: Lietuvos apeliacinis teismas, apžvalga „Aktuali praktika civilinėse bylose“ 2026 m. sausio–vasario mėn. Apžvalga informacinio pobūdžio.