Dėl antstolio neteisėtų veiksmų pažeidžiant JANĮ 30 straipsnio 3 dalį

Apžvalga

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios nemokumo proceso taisyklės išimtis, kad nemokaus juridinio asmens turtas nemokumo proceso metu parduodamas JANĮ nustatyta tvarka. Būtina šios išimties taikymo sąlyga pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį yra dar iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos pradėtas

juridinio asmens turto priverstinio realizavimo procesas (CPK 691 straipsnio 1 dalis, 706 straipsnis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi leido antstoliui baigti vykdyti areštuoto kilnojamojo turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervedant į kreditorių sąskaitą (JANĮ 30 straipsnio 3 dalis). Tačiau antstolis priimtu patvarkymu paskirstė gautas lėšas, pervesdamas jas į išieškotojų asmenines banko sąskaitas; pardavęs per varžytynes turtą, gautas lėšas pervesdamas ne į kreditorių sąskaitą, o į išieškotojų vykdymo procese asmenines banko sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus. Nustačius apelianto (antstolio) neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

LApT konstatavo, kad antstolis, pažeisdamas JANĮ 30 straipsnio 3 dalies imperatyvą, be pagrindo gautas lėšas išmokėjo tiesiogiai išieškotojams (daliai bendrovės kreditorių), taip atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nes gautas lėšas turėjo pervesti į kreditorių sąskaitą (ieškovės depozitinę sąskaitą).