Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Juridinių asmenų nemokumas ir restruktūrizavimas › nutartis
← Grįžti į „Juridinių asmenų nemokumas ir restruktūrizavimas“

Bankroto administravimo išlaidų samprata ir kreditorių susirinkimo autonomijos ribos

e2A-1320-407/2020bylos Nr.
2020-12-08data
LApTteismas

Lietuvos apeliacinis teismas · apžvalga 2020 m. gruodis

📄 Skaityti nutartį

Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Apžvalga

Pasisakydama dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sampratos, jų nustatymo ir atlyginimo tvarkos, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad bankroto proceso administravimo išlaidomis laikytinos išlaidos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo ir skirtos vykdyti veiklai (sandoriams), susijusiai su bankroto procedūromis. Bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis ir dydis, vykdant bankroto procedūras, gali kisti, todėl bankroto administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditorių susirinkime tvirtinama sąmata yra kreditorių autonomijos išraiška. Tačiau kreditorių susirinkimo autonomija balsuojant ir priimant sprendimus bankroto procese turi būti suderinama su bankroto proceso tikslais, negali pažeisti suinteresuotų asmenų interesų. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, turi įvertinti objektyvias išlaidų atsiradimo priežastis, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, pamatiniais privatinių teisinių santykių (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo) principais.

Asmuo, turintis bankrutuojančiai įmonei reikalavimą, tenkintiną iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, laikytinas įmonės kreditoriumi, kuris turi teisę į savo reikalavimo įgyvendinimą ir patenkinimą. Tokie kreditoriai turi būti skiriami nuo bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto proceso pradžios: kreditoriai, kurių reikalavimai kyla pradėjus bankroto procesą, laikytini naujaisiais kreditoriais. Bankroto proceso administravimo išlaidų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės turimo turto (lėšų), kurį kreditoriai gali skirti administravimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad situacija, kai iš bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtų lėšų negalima patenkinti kreditoriaus reikalavimo, negali reikšti, kad toks reikalavimas pasibaigia. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, tačiau atsiradus turto, visi kreditoriai, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, turi teisę reikalauti jiems proporcingai paskirstyti atsiradusį turtą.

Šaltinis: Lietuvos apeliacinis teismas, apžvalga „Aktuali praktika civilinėse bylose“ 2020 m. gruodžio mėn. Pilnas tekstas — iš LITEKO viešos sprendimų paieškos. Apžvalga informacinio pobūdžio.