Administravimo išlaidos, kai įkeistas turtas parduodamas brangiau nei užtikrinta suma

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-996-881/2021, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, kai įkeistas turtas parduodamas didesne kaina nei įkeitimu užtikrinta reikalavimų suma, LApT pažymėjo, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi dar iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) suformuota teismų praktika, savaime nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo. LApT, pabrėždamas teismų praktikos tęstinumo svarbą, nurodė, kad suformuota teismų praktika nemokumo srityje galėtų būti netaikoma tik tada, kai JANĮ yra nustatytas visiškai naujas atskirų nemokumo procedūrų teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimas būtų nesuderinamas su anksčiau suformuota teismų praktika. Teismų praktikos, suformuotos iki JANĮ įsigaliojimo, tęstinumas ir vienodumas, kyla iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijų, nuoseklios konstitucinės teisės doktrinos, todėl turi būti užtikrintas.

LApT nurodė, kad reikia įvertinti, ar iki JANĮ įsigaliojimo suformuota praktika yra suderinama su šiuo metu JANĮ įtvirtintomis nuostatomis. Tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą. Ankstesnėje teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad hipotekos kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį atlyginus ne iš lėšų šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, o iš reikalavimą viršijančių lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, atitinkama dalimi sumažėtų lėšų likutis, kuris pagal ĮBĮ 34 straipsnio nuostatą turėtų būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Taigi, pagal tokį skirstymą administravimo išlaidos iš esmės būtų atlyginamos iš kitiems kreditoriams tenkančių bendrovės lėšų dalies, o tai pažeistų ne tik ĮBĮ įtvirtintą visų kreditorių pareigą prisidėti prie įmonės administravimo išlaidų atlyginimo, bet ir kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat likusių kreditorių teises. LApT padarė išvadą, kad, kadangi teisinis reguliavimas ir ginčui taikytini principai nagrinėjamu klausimu iš esmės nepasikeitė, tai ir įsigaliojus JANĮ anksčiau teismų praktikoje taikyta taisyklė, susijusi su hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimu, yra aktuali bei taikytina skirstant kreditoriams mokėtinas sumas.