2021 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Bulgarijos įmonė „Betelgeuse EOOD“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea in“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Namų administravimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Tomena“, mažoji bendrija „Stilingas gimtadienis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Gėlių pieva“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, A. J., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“, Šveicarijos įmonė „United Engineering &Consulting Capital Ag“ , Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, K. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą.
2. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas leisti baigti vykdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto: pastato–prekybos centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys nesklebtini), realizavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (įskaitant perdavimą varžytynėse neparduoto turto išieškotojui arba toliau skelbiant turto pardavimą iš varžytynių), gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į hipotekos kreditoriaus sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0179/18/1298).
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi leido antstoliui R. V. baigti vykdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto pardavimą CPK nustatyta tvarka bei gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į hipotekos kreditoriaus sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0179/18/1298).
4. Nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi, atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties.
6. Teismas nurodė atvejus, kada pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
7. Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis, leido antstoliui tęsti vykdymo veiksmus. JANĮ nenustatyta galimybė skųsti pirmiau nurodytą teismo nutartį ir ši nutartis neužkerta kelio bankroto bylos eigai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu ir atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
8.2. Sprendžiant klausimą, ar teismo, nagrinėjančio bankroto bylą priimta nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių turėtų būti tikrinama, ar JANĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas nei JANĮ, nei CPK expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo galimybės skųsti teismo nutarties, draudimas teikti atskirąjį skundą neįtvirtintas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai įvertinti, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.3. Teismas netinkamai taikė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, per siaurai aiškino nustatydamas, ar nutartis užkertą kelią tolesnei bylos eigai ar ne. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme; taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui.
8.4. Teismas neįvertino reikšmingo aspekto, kad 2021 m. birželio 22 d. nutarties apskundimas atskiruoju skundu yra vienintelė reali galimybė procesui aukštesnės instancijos teisme dėl šios nutarties, tai reiškia, jog nutartis užkerta kelią tolesnei bankroto bylos eigai ir gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kaip tai numatyta CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
8.5. Teisės apsku?sti pirmosios instancijos teismo nutarti?, kuria teismas leidz?ia antstoliui toliau te?sti bankrutuojanc?ios bendrove?s turto realizavima?, apeliacine tvarka ribojimas laikytinas skolininko, jo kreditoriu?, akcininku? teismine?s gynybos prieinamumo paz?eidimu (CPK 5 straipsnis) ir yra sudedamoji konstitucine?s teisės i? teismine? gynyba? dalis.
8.6. Teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis gali būti apeliacijos objektu, t. y. skundz?iama atskiruoju skundu, tokiu būdu uz?tikrinant nutarties peržiūrėjimą instancine tvarka, atsakovės teisę i? tinkama? teismine? gynyba?, kreditorių interesų apsaugą, bankroto procese vyraujantį vies?ąjį interesą.
9. Pareiškėja ir tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą kaip paduotą dėl neskundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atsakovė nagrinėjamu atveju teismui skundė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį, kuria teismas vadovaudamasis JANĮ 30 straipsnio 3 dalimi leido antstoliui Robertui Vasiliauskui baigti vykdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto pardavimą CPK nustatyta tvarka bei gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į hipotekos kreditoriaus sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0179/18/1298).
13. Pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Teismų praktikoje pažymėta, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, jog turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė bankroto bylą iškėlusiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, jog teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-870-407/2021 12 punktas).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).
15. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas.
16. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
17. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą kaip paduotą dėl neskundžiamos nutarties, kadangi JANĮ nenustatyta galimybė skųsti tokią teismo nutartį ir ši nutartis neužkerta kelio bankroto bylos eigai.
19. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 19 punktas). CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto realizavimas prasideda paskelbus apie varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (CPK 706 straipsnis, 713 straipsnio 3 dalis) ir tai yra būtina JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Tačiau JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, taigi po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo nebegali būti atliekami jokie su turto realizavimu susiję veiksmai, t. y. negali būti skelbiama apie varžytynes, o antstoliui tik suteikta teisė teikti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leisti baigti turto realizavimą CPK nustatyta tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nei JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje, nei 30 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į bankroto bylų specifiškumą, bankroto bylos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta JANĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu, neužkerta kelio bylos eigai – procesas nemokumo byloje gali vykti toliau. Kadangi lėšos, gautos už parduodamą turtą turės būti pervedamos į kreditorių sąskaitą ir skirstomos JANĮ nustatyta tvarka, nei vieno bankroto byloje suinteresuoto asmens teisinė padėtis nepasikeis.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 626 str. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas
e2-870-407/2021
3K-3-503/2014
e3K-3-148-219/2018
3K-3-320-915/2017
e3K-3-333-823/2020
3K-3-432-313/2017
e3K-3-270-1075/2019
CPK 706 str. Skelbimas apie būsimas varžytynes
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės