2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rasmeda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasmeda“ prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasmeda“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Rasmeda“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telita“ bankrotą tyčiniu, už likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį, t. y. D. B..

2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-437-569/2020, tenkinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį, UAB „Telita“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 22 d.

3. Pareiškėja UAB ,,Rasmeda“ pažymėjo, kad UAB „Telita“ įsteigta 2012 m. birželio 21 d., nuo pat įmonės įsteigimo dienos UAB „Telita“ direktorė ir vienintelė akcininkė – D. B., pagrindinė įmonės veikla – medienos ruoša. UAB „Telita“ iškėlus bankroto bylą, bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 37 167,94 Eur (iš kurių ieškovės – 21 407,44 Eur, t. y. 58 proc. bendros kreditorinių reikalavimų sumos). Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. gavo nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ informaciją, jog suinteresuotas asmuo D. B., kaip BUAB „Telita“ vadovė, nėra perdavusi nemokumo administratoriui jokių likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ dokumentų ir (ar) kitų duomenų apie įmonės turtą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Telita“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

4. Pareiškėjos teigimu, likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ vadovė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl yra UAB „Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pareiškėja pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo D. B. iki šiol nėra perdavusi visų su likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ veikla susijusių įmonės dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių suinteresuoto asmens veiksmų Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi skyrė baudą, tačiau likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ dokumentai ir turtas iki šiol nėra perduoti nemokumo administratoriui.

5. Pareiškėjos UAB ,,Rasmeda“ teigimu, įmonės dokumentų (buhalterijos, apskaitos ir (ar) kitų dokumentų, leidžiančių įvertinti įmonės turtinę padėtį) neperdavimas nemokumo administratoriui reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki nemokumo bylos iškėlimo. D. B. veiksmai sąmoningai (tyčia) neperduodant dokumentų užkerta kelią įvertinti, ar likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ veikloje vykdyti sandoriai buvo pagrįsti, teisėti, atitiko įmonės interesus, ar nebuvo sudaryti apgaulingi, sąmoningai nuostolingi sandoriai, įmonės turto išvaistymas ir pan.

6. Pareiškėja UAB ,,Rasmeda“ nurodė, kad pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Pareiškėja neturi pareigos įrodyti, kodėl apskaitos dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Priešingu atveju, net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

7. Pareiškėja taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. B. 6 metus neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė yra pateikusi už 2012 metus (kada ir buvo įsteigta įmonė), vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi nebuvo, įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai taip pat neperduotas. Pareiškėjos teigimu, tokie veiksmai galėjo būti atliekami turint tikslą nuslėpti sunkią įmonės finansinę padėtį. Bendrovės vadovas turi pareigą rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis), atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 3 punktas) bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

8. Pareiškėjos UAB ,,Rasmeda“ teigimu, likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ bankrotas siejamas su tyčiniais vadovės D. B. veiksmais. Likviduojama dėl bankroto UAB „Telita“ su kreditoriumi Mediata SIA (vėliau jos reikalavimą perėmė UAB „Rasmeda“) negalėjo atsiskaityti jau nuo 2018 m., todėl galima buvo daryti išvadą, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir turi būti priimami atitinkami sprendimai. Tačiau nors apie šią situaciją įmonės vadovė žinojo (ir turėjo žinoti), jokių veiksmų nesiėmė. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atžvilgiu likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ tapo nemoki 2019 m., tačiau dėl bankroto iškėlimo į teismą kreiptasi nebuvo, todėl susidarė ženkliai didesni kreditorių reikalavimai.

9. Suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ nemokumo administratorius UAB ,,Reniva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad buvusi įmonės vadovė D. B. iki šiol nėra perdavusi nemokumo administratoriui dokumentų ir turto, nors apie šios pareigos įvykdymą žino. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi D. B. už teismo įpareigojimų perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą skyrė 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. D. B. 2021 m. sausio 19 d. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodė, jog jai pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio 16 d., kai gavo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį. Tačiau D. B. ir toliau piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimų. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi paliko galioti D. B. anksčiau skirtą nuobaudą.

10. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Rasmeda“ prašymo dėl likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

12. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Telita“, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai yra 32 103,92 Eur.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo prašymą grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu tyčinio bankroto požymiu – kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Pareiškėjos teigimu, tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamu atveju pasireiškė buvusio įmonės vadovės dokumentų bei turto neperdavimu nemokumo administratoriui ir finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimu juridinių asmenų registrui.

14. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens D. B. veiksmai (neveikimas), kuriais pareiškėja įrodinėja tyčinį bankrotą, atlikti laikotarpiu nuo 2012 metų iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. gegužės 13 d., todėl taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

15. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018). Vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad suinteresuotam asmeniui D. B. yra žinoma apie jos pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei turtą, tačiau iki šiol jis nėra perduotas. Tačiau į bylą tokiu atveju turi būti pateikta įrodymų, jog įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Nagrinėjant bankroto bylą už įmonės vadovo nebendradarbiavimą su nemokumo administratoriumi buvusiai vadovei buvo paskirta bauda. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi D. B. už teismo įpareigojimų perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą skyrė 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. D. B. už dokumentų neperdavimą administratoriui buvo paskirta sankcija, bauda skaičiuojama ir iki šiol, kadangi D. B. nevykdo įstatyme numatytos pareigos.

17. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog D. B. nemokumo administratoriui neperdavė turto. Byloje nėra duomenų, kad D. B. iki bankroto bylos iškėlimo turėjo kokio nors turto, t. y. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, D. B. registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. Nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog kokį nors įmonės turtą D. B. turi ir vengia jį perduoti. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl to, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų bei turto.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ bankrotą tyčiniu prašė pripažinti ir dėl to, kad D. B., būdama įmonės vadovė, nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pareiškėjos teigimu, tokie jos veiksmai galėjo būti atliekami turint tikslą nuslėpti sunkią įmonės finansinę padėtį, nors bendrovės vadovas turi pareigą rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnį, kuris reglamentavo tyčinį bankrotą, tokie veiksmai kaip tyčinio bankroto požymis apskritai nebuvo įvardinti. Iš esmės tokie veiksmai atitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą požymį – įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teismas nustato, jog įmonės vadovas ar valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Tačiau esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nors buvusi įmonės vadovė nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų juridinių asmenų registro tvarkytojui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios pareigos nevykdymas yra susijęs su sąmoningu įmonės privedimu prie tyčinio bankroto ar būtų lėmęs įmonės nemokumą.

20. Teismas taip pat nurodė, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia reikšmingas pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnis), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Pareiškėja UAB ,,Rasmeda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ bankrotą tyčiniu, už likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį, t. y. D. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai vertino įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui pasekmes. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos. Pažymi, kad D. B. iki šiol nėra perdavusi visų su likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ veikla susijusių įmonės dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

21.2. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos ir situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1120-241/2016). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo priskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

21.3. Pareiškėja neturi pareigos įrodyti, kodėl apskaitos dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

21.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog finansinės atskaitomybės ataskaitų juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas nėra susijęs su sąmoningu įmonės privedimu prie tyčinio bankroto ar būtų lėmęs įmonės nemokumą. D. B. veiksmai vengiant perduoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ dokumentus nemokumo administratoriui bei neteikiant finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo sąlygas ir tai leidžia konstatuoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ privedimą prie bankroto tyčiniais ir sąmoningais D. B. veiksmais.

21.5. Teismas nevertino konkrečių įmonės vadovės D. B. sąmoningai prieš įmonės veiklą nukreiptų veiksmų:

21.5.1. Likviduojama dėl bankroto UAB „Telita“ su kreditoriumi Mediata SIA (vėliau jos reikalavimą perėmė UAB „Rasmeda“) negalėjo atsiskaityti jau nuo 2018 m., tai buvo įspėjimas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir turi būti priimami atitinkami sprendimai. Tačiau nors apie šią situaciją įmonės vadovė žinojo (ir turėjo žinoti), jokių veiksmų ji nesiėmė.

21.5.2. Vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinio reikalavimus, konstatuotina, kad šio kreditoriaus atžvilgiu likviduojama dėl bankroto UAB „Telita“ tapo nemoki 2019 m. Dėl to darytina išvada, jog jau nuo 2019 m. likviduojama dėl bankroto UAB „Telita“ savo prievolių nevykdė ne tik pareiškėjai, bet ir valstybei. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi nebuvo, todėl susidarė ženkliai didesni kreditorių reikalavimai.

21.5.3. Tikėtina, kad D. B. vedė netinkamą apskaitą, kurios iki šiol nėra perdavusi nemokumo administratoriui, tai lemia siekį nuslėpti apgaulingos apskaitos vedimą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

22. Suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ nemokumo administratorius UAB ,,Reniva“ atsiliepime į pareiškėjos UAB ,,Rasmeda“ atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka, jog likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Nurodo, kad likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ nemokumo administratorius 2021 m. kovo 15 d. buvo pateikęs teismui prašymą apriboti D. B. teisę 5 (penkis) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu už imperatyvių įstatymo ir teismo įpareigojimų nevykdymą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi administratoriaus prašymą patenkino iš dalies ir apribojo D. B. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (civilinė byla Nr. eB2-174-569/2021).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

24. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

25. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Telita“ bankroto bylą. Prašymas dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2021 m. kovo 15 d. Pareiškėja prašyme dėl UAB ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad įmonės vadovė iki šiol nėra perdavusi visų su UAB „Telita“ veikla susijusių įmonės dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad įmonės vadovė paskutinius 6 (šešerius) metus apskritai neteikė jokių UAB „Telita“ finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės vadovė yra pateikusi tik už 2012 metus (kada ir buvo įsteigta įmonė), vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi nebuvo, įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai taip pat neperduotas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tyčinio bankroto požymiais laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinės atskaitomybės duomenų neperdavimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris buvo atliktas galiojant ĮBĮ. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl UAB ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai nagrinėjo pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas.

27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

28. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

29. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

30. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, apibendrinus kasacinio teismo praktiką, pateiktas teisės aiškinimas, kad vertinant bankroto pripažinimą tyčiniu, svarbus priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kuris yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-695-1120/2021 40 punktą).

32. Byloje nustatyta, kad UAB „Telita“ buvo realiai veikianti ir turėjusi turto įmonė. Ši įmonė buvo įsteigta 2012 m. birželio 21 d., pagrindinė jos veikla buvo medienos ruoša. 2019 metais įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Nuo pat įmonės įsteigimo dienos UAB „Telita“ direktorė ir vienintelė akcininkė – D. B., tačiau ji, iškėlus bankroto bylą, iki šiol nėra perdavusi nemokumo administratoriui nei bendrovės turto, nei su bendrovės veikla susijusių dokumentų, kurie leistų įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, be to, D. B. nuo pat 2012 metų nevykdė pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina juridinių asmenų registro duomenys, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi D. B. už teismo įpareigojimų perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą skyrė 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo apribota D. B. teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (civilinė byla Nr. eB2-174-569/2021). D. B. 2021 m. sausio 19 d. teismui teiktas prašymas dėl baudos panaikinimo patvirtina, kad jai pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus žinoma, tačiau ji iki šiol nėra įvykdyta, o jokios pateisinamos tokio neveikimo priežastys nenurodytos.

33. Kaip minėta, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo ir ilgalaikio pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėtų būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis, ir kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, o suinteresuotas asmuo apie šias aplinkybes jokių paaiškinimų neteikia, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį UAB „Telita“ bankrotą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus požymius.

34. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos UAB ,,Rasmeda“ prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi prašymas dėl UAB „Telita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, teismas neturi nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Telita“, juridinio asmens kodas 302806947, bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CK

3K-3-277-313/2016

2-476-330/2018

e2-1120-241/2016

2-217-381/2015

e3K-3-510-915/2018

CPK

e3K-3-158-219/2017

e2A-710-370/2017

e3K-3-102-219/2019

e2-695-1120/2021

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės