2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „DTE & Co“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas skundas dėl 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DTE & Co“ nemokumo administratorius Ž. B. pateikė skundą dėl 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepatvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 12 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriam tvirtinti buvo pateikta 2021 m. sausio 8 d. galutinė bankroto ataskaita. Didžiausiems įmonės kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams balsavus prieš galutinės atskaitos patvirtiną, 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkime ši ataskaita nebuvo patvirtinta. Nemokumo administratorius teigė, kad įmonės kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, nes ji atitinka visus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimus. Akcentavo, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Taigi, kadangi 2021 m. sausio 8 d. galutinė bankroto ataskaita atitiko JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje šiai ataskaitai keliamus turinio reikalavimus, be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad ataskaitoje pateikti duomenys neteisingi, kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo šios ataskaitos netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nemokumo administratoriaus skundą atmetė, netenkino prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos.

4. Teismas sprendė, jog nemokumo administratoriaus veiksmai, neteikiant kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui prašomų informacijos ir dokumentų, neatitiko 2020 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarkos bei JANĮ 43 straipsnio nuostatų.

5. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratoriaus parengta galutinė bankroto ataskaita neatitiko JANĮ 99 straipsnio nuostatų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto UAB „DTE & Co“ nemokumo administratorius Ž. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog bendrovei bankroto byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas neatitinka tikslų, numatytų JANĮ.

6.2. Galutinė bankroto ataskaita atitinka JANĮ numatytus reikalavimus.

6.3. Kreditoriams buvo pateikti įrodymai dėl patirtų administravimo išlaidų. Kreditoriai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisako patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo

8. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui skundė kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nepritarimo galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimui.

9. Pagal JANĮ 99 straipsnio 4 dalį galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis).

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

11. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti, įskaitant terminus galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti, taip pat prašymui dėl juridinio asmens pabaigos priimti bei tokiam prašymui išnagrinėti (JANĮ 99, 100 straipsniai).

12. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

13. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).

14. Taigi sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 99 straipsnyje (ar kituose straipsniuose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos (nagrinėjamu atveju, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos), yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

15. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, tokių pasekmių nesukelia. Akcentuotina, kad nemokumo administratorius, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, gali pateikti kreditorių prašomus dokumentus jiems susipažinti, galutinę bankroto ataskaitą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė teismui patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą. Taigi, tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pakartotinai svarstydamas pakoreguotą galutinę bankroto ataskaitą, jos nepatvirtintų, teismas, įvertinęs ataskaitos turinį ir pagrįstumą, galėtų ją patvirtinti.

16. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, nepasisako dėl šios nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „DTE & Co“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas skundas dėl 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

3K-3-79-611/2019

3K-3-503/2014

e3K-3-148-219/2018

3K-3-320-915/2017

e3K-3-333-823/2020

CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą

3K-3-432-313/2017

CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas

e3K-3-37-823/2020