2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, pradėtoje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“.

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorę su prašymu įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

3. Nemokumo administratorė iš dalies sutiko su VMI reikalavimu, prašė patvirtinti 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG prašė teismo netvirtinti kreditorės VMI finansinio reikalavimo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, įskaitant ir VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

5. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir klausimą dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrė nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.

7. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, buvo patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 10 865 039,33 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

8. 2022 m. vasario 24 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas apeliacine tvarka ir nutartis palikta nepakeista (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022, kurios procesas buvo pradėtas pagal kreditorės Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą ir 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-588-450/2022, kurios procesas buvo pradėtas pagal UAB „Smagis“ atskirąjį skundą).

9. Kreditorė UAB „Samagis“ 2023 m. sausio 24 d. pateikė teismui prašymą sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės VMI finansinį reikalavimą 236 622,96 Eur suma.

10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė kreditorės UAB „Samagis“ prašymo dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nagrinėjimą. Teismas padarė išvadą, kad negalima nagrinėti kreditorės VMI finansinio reikalavimo mažinimo klausimo, nes VMI finansinio reikalavimo pagrįstumas yra galutinai nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

11. Kreditorė UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pasinaikino 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir nutarė pagal kreditorės UAB „Samagis“ 2023 m. sausio 24 d. prašymą pradėti naują civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.

13. Pareiškėja vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus (pateikti patikslintą prašymą, kuris atitiktų prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus), pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, tvirtinant 10 630 913,31 Eur (10 867 536,27 Eur – 236 622,96 Eur) VMI finansinį reikalavimą.

14. Nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2023 m. sausio mėnesį, kuomet gavo buhalterinės įmonės išvadą, kuri įrodo, kad VMI ir UAB „GJ baldai“ finansinis reikalavimas yra sudvigubintas. Prašymą grindė Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėja paaiškino, kad jai tapo žinoma, jog šiuo atveju susiklostė draudžiama dvigubo apmokestinimo situacija, kadangi: 1) UAB „GJ baldai“ nuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už parduotus baldus išrašytų sąskaitų yra sumokėjusi 236 622,96 Eur PVM; 2) VMI šią UAB „GJ baldai“ sumokėtą PVM sumą yra įtraukusi į savo finansinį reikalavimą. VMI teigia, kad neva tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevyko baldų sandoris ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neteisėtai atliko UAB „GJ baldai“ išrašytų sąskaitų PVM atskaitą, tačiau tokia VMI pozicija yra paneigta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021. Teismai pripažino, jog sandoris tarp šalių vyko, baldai buvo tiekti, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevisiškai atsiskaitė su UAB „GJ baldai“. VMI poziciją paneigia ir tai, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas įtraukė UAB „GJ baldai“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą su 268 858,11 Eur finansiniu reikalavimu dėl to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevisiškai atsiskaitė už baldus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 pripažino, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apmokėjo UAB „GJ baldai“ naudai sąskaitų už baldus 898 101,78 Eur sumoje, vadinasi šioje sumoje buvo ir 188 601,38 Eur PVM, kurį UAB „GJ baldai“ deklaravo ir atskaitė.

15. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė prašo tenkinti pareiškėjos prašymą bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, tvirtinant 10 630 913,31 Eur VMI finansinį reikalavimą.

16. VMI prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos, kaip naujai paaiškėjusios, nurodomos aplinkybės jau buvo žinomos civilinės bylos Nr. eB2-1304-803/2022 nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Be to, pats prašymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui pateikti.

17. Taip pat nurodė, kad dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių vyko mokestinis ginčas, pasibaigęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Taigi, VMI reikalavimo pagrįstumas jau yra įvertintas administracinių teismų ir negali būti pakartotinai ginčijamas bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Samagis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą byloje (prašymą sumažinti VMI reikalavimą) teismui pateikė 2023 m. sausio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-588-450/2022 priėmimo, su kuria pareiškėja galėjo ir turėjo sieti savo galimą teisių pažeidimą.

20. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjos kaip naujai paaiškėjusios nurodomos aplinkybės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 nustatytos aplinkybės, jai buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1304-803/2022, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Samagis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

22. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl VMI finansinio reikalavimo mažinimo, tačiau teismas neteisėtai VMI finansinio reikalavimo mažinimo klausimą sprendė taikant proceso atnaujinimo procedūrą, nors remiantis teismų praktika – finansiniai reikalavimai bankroto bylose mažinami, koreguojami netaikant proceso atnaujinimo instituto.

22.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.

22.3. Pareiškėjas prašymą atnaujinto procesą grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe – 2023 m. sausio mėnesį gauta buhalterine išvada, kuri liudija apie BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje susidariusią reikalavimų sudvigubinimo situaciją, tačiau teismas, neįsigilinęs į prašymą ir bylos esmę, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir minėtą sprendimą nepakeistu palikusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

22.4. Teismui turint duomenų, kad finansinis reikalavimas yra patvirtintas tiek vienam, tiek kitam kreditoriui, t. y. sudvigubintas, jis turi imtis aktyvių veiksmų ir VMI finansinį reikalavimą sumažinti. Tik taip būtų ištaisytos prieš tai byloje padarytos klaidos, kurios pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, pažeidžia kreditorių teises.

23. Atskirajame skunde BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir bei priimti naują sprendimą - tenkinti UAB „Samagis“ prašymą bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, tvirtinant 10 630 913,31 Eur VMI finansinį reikalavimą.

24. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl VMI kreditorinio reikalavimo mažinimo klausimą, nepagrįstai ignoravo specialiąsias kreditorinio reikalavimo tikslinimą reglamentuojančias teisės normas ir šį klausimą išsprendęs proceso atnaujinimo instituto teisinio reglamentavimo kontekste ne tik pažeidė bendrąsias teisės kolizijų sprendimo taisykles, tačiau peržengė ir pareiškėjos prašymu nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

24.2. Teismas nutartimi netinkamai vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021, kuri potencialiai turi esminę įtaką VMI kreditorinio reikalavimo dydžiui bei ignoravo aplinkybę, jog šia nutartimi konstatuotos aplinkybės nebuvo vertinamos tvirtinant VMI kreditorinį reikalavimą, kas leidžia kelti pagrįstas prielaidas dėl dalies VMI kreditorinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Atsiliepimuose į pareiškėjos UAB „Samagis“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Lideres“, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, VMI prašė atskirųjų skundų netenkinti.

26. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė VMI finansinio reikalavimo mažinimo klausimą per proceso atnaujinimo institutą, tačiau tokį reikalavimą galiausiai suformulavo pati pareiškėja, todėl pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo pateiktą prašymą būtent kaip prašymą atnaujinti procesą.

26.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą, o jame nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso.

26.3. Aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 įtaka VMI prie FM finansinio reikalavimo pagrįstumui jau buvo nagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022. Taigi dėl Bendrovės nurodomų aplinkybių ir VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

28. Apeliantė UAB „Samagis“ su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą: BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus 2023 m. sausio 4 d. prašymą dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bendro kreditorių sąrašo patikslinimo bankroto byloje Nr. eB2-301-806/2023 (atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde šis teikiamas įrodymas įvardintas – buhalterinės įmonės išvada).

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

30. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

31. Spręsdamas dėl apeliantės pateikto įrodymo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šis prašymas yra pateiktas ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-301-803/2023, dokumento registracijos Nr. DOK-374). Nustačius, kad teikiamas dokumentas yra civilinėje byloje bei įvertinus tai, kad, esant poreikiui, teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), su atskiruoju skundu teikiamas dokumentas vertintinas kaip perteklinis ir jį atsisakoma priimti.

Dėl pareiškėjos prašymo

32. Pagrindinis skundo, kuriuo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu - atsisakyti atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo išspręstas dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, klausimas, argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai atsisakė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal pirminį pareiškėjos pateiktą prašymą (sumažinti Bendrovės bankroto bylojo VMI patvirtintą finansinį reikalavimą). Apeliantės (pareiškėjos) manymu, jos prašymas turėjo būti sprendžiamas taikant finansinių reikalavimo patikslinimo procedūrą, tačiau teismas klausimą išsprendė ir jį nepagrįstai atmetė, vadovaudamasis proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis.

33. Prieš vertinant šių skundo argumentų pagrįstumą visų pirma išskirtina, kad kaip ir teigia pareiškėja, ji į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą 2023 m. sausio 24 d. kreipėsi su prašymu sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriaus VMI finansinį reikalavimą 236 622,96 Eur suma.

34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, tačiau pareiškėja UAB „Samagis“ su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti teismui nagrinėti pareiškėjos prašymą taikant kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą.

35. 2023 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pasinaikino 2023 m. vasario 20 d. nutartį, kuria buvo nutrauktas pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo sumažinimo nagrinėjimas, ir nutarė pagal kreditorės UAB „Samagis“ 2023 m. sausio 24 d. prašymą pradėti naują civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, kurioje buvo išspręstas VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje klausimas.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pareiškime nurodyti, kuriuo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytu punktu remiantis prašoma atnaujinti procesą ir atitinkamai nurodyti / papildyti proceso atnaujinimo motyvus bei pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Taip pat nurodyti, kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bei suformuluoti prašymo reikalavimus.

37. 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Samagis“ pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad nors ir nesutinka su teismo pozicija pareiškėjos prašymą spręsti ne tikslinant kreditoriaus finansinį reikalavimą (išskiriant jį į atskirą bylą), bet taikant proceso atnaujinimo institutą, tačiau įvykdė 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus ir nurodė, kad prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

38. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad civilinė byla buvo išnagrinėta pagal pareiškėjos šalinant trūkumus 2023 m. balandžio 5 d. pateiktame prašyme galutinai suformuluotus reikalavimus, t. y. kaip prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, todėl apeliantės argumentai, kad teismas nesant teisinio pagrindo pareiškėjos prašymą nagrinėjo ne kaip kreditorinio reikalavimo patikslinimą, bet kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nesutikdama su teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje nustatytais įpareigojimais turėjo galimybę nešalinti nustatytų trūkumų ir tuomet pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas būtų jai grąžintas neištaisius trūkumų (CPK 115 straipsnio 5 dalis), tačiau šia procesine galimybe apeliantė nepasinaudojo. Priešingai, ji pašalino 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus, taip išreikšdama sutikimą tiek su teismo nustatytais įpareigojimais, tiek su tuo, kad prašymas būtų sprendžiamas taikant proceso atnaujinimo institutą.

39. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą vadovaudamasis pareiškėjos prašyme nurodytais reikalavimais ir vadovaudamasis prašyme išdėstytu faktiniu pagrindu, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismas peržengė pareiškimo ribas ir išnagrinėjo prašymą, kurio pareiškėja nebuvo pateikusi.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybės byloje, kurioje buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas

40. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas –ištaisyti įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (CPK 2, 6 straipsniai).

41. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).

42. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis nustato draudimą atnaujinti procesą bankroto bylose. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra vien formalaus ir dispozityvaus pobūdžio. Bankroto byloje įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, jis per 5 darbo dienas pateikiamas Juridinių asmenų registrui išregistruoti įmonę ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos įmonė išregistruojama iš jo (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys). Taigi, užbaigus bankroto bylą ir įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus įmonei jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi, taigi negalimas ir proceso atnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 21 punktas).

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama ir suprantama kaip siekianti užtikrinti bankroto tikslų ir pagrindinių principų įgyvendinimą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 22 punktas).

44. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija vėlesnėje nutartyje yra konstatavusi, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Toks aiškinimas pagrįstas tuo, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali būti nulemtas liudytojų melagingų parodymų, melagingos eksperto išvados ar suklastotų dokumentų, vėliau nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat dėl į bylą nepateiktų tam tikrų įrodymų dėl šalių nežinojimo apie jų egzistavimą, kuriuose galėjo būti atspindimos reikšmingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Be to, ĮBĮ nenustato teisinio mechanizmo kaip ištaisyti pirmiau aptartas klaidas, galinčias lemti neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 31, 33 punktai).

45. Klausimams, susijusiems su kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylose tvirtinimu (patikslinimu), proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje įprastai netaikomas, kadangi bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais: 1) apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba 2) pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi.

46. Tačiau susiklosčius išskirtinėms situacijoms, kai nėra galimybių apskųsti teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, ar galimybių prašyti patikslinti reikalavimus, teismų praktika pripažįsta proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybę (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020).

47. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją ir faktines aplinkybes, neįžvelgia išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą svarstyti apie proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas, galimybę. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja pasinaudojo savo teise skųsti teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-588-450/2022), galutinai byloje suformuotu reikalavimu, pateiktu teismui 2023 m. balandžio 5 d., pareiškėja pati pasirinko savo teises įgyvendinti taikant proceso atnaujinimo institutą.

48. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką ginčui aktualiais klausimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismo nutartis dėl VMI finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje nėra proceso atnaujinimo objektas, kadangi pareiškėja neįrodė išskirtinių sąlygų, teismo nurodytų šios nutarties 46 punkte, šio instituto taikymui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas vertino iš esmės proceso atnaujinimo sąlygų ir pagrindų buvimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – netenkinti pareiškėjos prašymo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama galioti iš esmės nepakeista, jos motyvus iš dalies pakeičiant išdėstytais šioje nutartyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis