2021 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės ,,Tik rytoj“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria panaikinti bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimai trečiuoju bei ketvirtuoju darbotvarkės klausimais,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Tik rytoj“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nesvarstyti įmonės likvidavimo klausimo iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje, bei ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtina administravimo išlaidų sąmata.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti ginčijami nutarimai. Nemokumo administratorės pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai nepagrįsti, be to, siūlymas balsuoti dėl taikos sutarties, kai tai priklauso tik nuo vienos kreditorės valios, neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) tikslų. Kartu su siūlymu keisti administravimo išlaidų sumą nebuvo pateikta jokių šį siūlymą pagrindžiančių įrodymų.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemės grąžinimas“, UAB „Aemulus“, UAB „Goldera“, I. R. ir V. R. finansiniai reikalavimai; nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo priimtas sprendimas likvidavimo klausimo nesvarstyti iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje; nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo priimtas sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus pateiktą siūlymą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinti UAB „Žemės grąžinimas“, UAB „Aemulus“, UAB „Goldera“, I. R. ir V. R. finansiniai reikalavimai, pakeitė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį dalyje, kuria panaikinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimai trečiuoju bei ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikino ir klausimus grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos pozicija dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų nėra pasikeitusi, palaiko 2020 m. rugsėjo 8 d. skunde nurodytus argumentus bei reikalavimus panaikinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimus trečiuoju bei ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės nutarimu yra tiesiogiai vilkinamas bankroto procesas. Iki rašytinių paaiškinimų surašymo dienos pareiškėja nėra gavusi taikos sutarties projekto ar bent paaiškinimų, koks numatomas taikos sutarties turinys, todėl neabejotina, kad galimu taikos sudarymo klausimu yra siekiama ne susitarti, o vilkinti bankroto bylos eigą. Minėtu darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas likvidavimo klausimo nesvarstyti iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje, t. y. buvo balsuojama dėl abstraktaus pasiūlymo. Šis sprendimas sietinas su sąlyga, kuri iš esmės priklauso tik nuo skolininkės I. R. valios, kadangi buvo būtent jos siūlymas balsuoti kreditorių susirinkime tokiu klausimu ir toks sprendimas prieštarauja pagrindiniam bankroto bylos tikslui – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.
6. Pareiškėja pažymi, kad kartu su siūlymu keisti bankroto administravimo išlaidų sumą nebuvo pateikta jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų, tik deklaratyviai nurodoma, kad bankroto byloje yra pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių suma sudaro apie 3 mln. Eur sumą ir į bankroto bylą perduoto turto vertė sudaro apie 1,4 mln. Eur. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 10 d. priėmus galutinį sprendimą dėl dalies BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių reikalavimų panaikinimo, t. y. buvo panaikinti I. R. ir V. R. finansiniai reikalavimai, 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu turėtų būti laikomas nepriimtu, kadangi šiuo klausimu „prieš“ balsavo AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurių bendra reikalavimų suma sudaro daugiau nei 50 procentų patvirtintų reikalavimų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju bei ketvirtuoju darbotvarkės klausimais.
8. Teismas sprendė, jog vien teorinė taikos sutarties sudarymo galimybė, įmonės savininko žodžiu pateikta informacija apie ketinimus pradėti derybas dėl taikos sutarties, nepatvirtina realių ketinimų tokią sutartį sudaryti ir nesudaro pagrindo nepriimti reikiamų sprendimų dėl įmonės likvidavimo, t. y. vilkinti bankroto procesą.
9. Teismas konstatavo, kad administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas yra abstraktaus pobūdžio, nenurodyti motyvai ar preliminarūs paskaičiavimai dėl ko buvo pasiūlyta būtent 250 Eur administravimo išlaidų suma per mėnesį, kokia būtų preliminariai numatoma bankroto proceso trukmė, atsižvelgus į nemokumo administratorės patirtį vykdant panašaus pobūdžio įmonių bankroto procedūras, kokie papildomi ankščiau nenumatyti veiksmai turėtų būti atlikti pasikeitus bankroto bylos sudėtingumo lygiui.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas neatitinka kreditorių teisėtų interesų į tinkamą, ekonomiškai pagrįstą, bankroto procedūrų vykdymą, todėl toks sprendimas naikintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė BIĮ „Tik rytoj“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bendrovės savininkas svarsto įvairius alternatyvius taikos sutarties su kreditoriais variantus. Įmonės savininko realūs veiksmai taikos sutarties sudarymo procese nepagrįstai laikyti neįrodytais.
11.2. Klausimas dėl taikos sutarties sutarymo pradėtas svarstyti tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime, todėl šiuo metu derybų procesas užima nežymią laiko dalį, o tai nepažeidžia bankroto proceso operatyvumo principo.
12. Pareiškėja AB „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, siekiama vilkinti bankroto procesą, kadangi dėl taikos sutarties sudarymo pasiekti susitarimą buvo galima anksčiau, bankroto byla atsakovei iškelta dar 2019 metais. Nėra pateikti įrodymai apie galimos taikos sutarties sąlygas kreditoriams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2021 m. sausio 3 d. elektroninio laiško, pranešimo kopijas bei 2020 m. spalio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopiją.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šį rašytinį įrodymą iškilo tik po ginčo išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu
17. Apeliantė, nors ir atskirajame skunde nenurodo nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, tačiau iš suformuoto reikalavimo matyti, kad prašoma panaikinti skundžiamą nutartį pilna apimti. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtina administravimo išlaidų sąmata, galiojimo.
18. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo procedūrą reglamentuoja JANĮ 75 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.
19. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
20. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).
21. Taigi sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 75 straipsnyje (ar kituose straipsniuose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (nagrinėjamu atveju, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
22. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tokių pasekmių nesukelia. Akcentuotina, kad nemokumo administratorė, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio nepagrįstumo, gali sąmatą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė teismui tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Taigi, tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pakartotinai svarstydamas pakoreguotą administravimo išlaidų sąmatą, jos nepatvirtintų, teismas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, galėtų ją patvirtinti.
23. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
25. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalies, nepasisako dėl šios nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nesvarstyti įmonės likvidavimo klausimo iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vien teorinė taikos sutarties sudarymo galimybė, įmonės savininko žodžiu pateikta informacija apie ketinimus pradėti derybas dėl taikos sutarties, nepatvirtina realių ketinimų tokią sutartį sudaryti ir nesudaro pagrindo nepriimti reikiamų sprendimų dėl įmonės likvidavimo, t. y. vilkinti bankroto procesą. Apeliantė teigia, jog bendrovės savininkas svarsto įvairius alternatyvius taikos sutarties su kreditoriais variantus, todėl įmonės savininko realūs veiksmai taikos sutarties sudarymo procese nepagrįstai laikyti neįrodytais, be to, klausimas dėl taikos sutarties sutarymo pradėtas svarstyti tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime, todėl šiuo metu derybų procesas užima nežymią laiko dalį, o tai nepažeidžia bankroto proceso operatyvumo principo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
27. Bankroto procese taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo klausimą reglamentuoja JANĮ 79 ir 80 straipsniai. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti: paskirtas nemokumo administratorius, kreditorius arba juridinio asmens dalyviai (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis), pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 79 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą (JANĮ 80 straipsnio 5 dalis). Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (JANĮ 80 straipsnio 1 dalis).
28. Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nesvarstyti įmonės likvidavimo klausimo iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas taikos sutarties projektas, įrodymai apie derybų eigą, jų rezultatą, todėl vien tik deklaratyvūs nemokumo administratorės argumentai dėl taikos sudarymo perspektyvumo nesudaro pagrindo spręsti, jog toks susitarimas bus pasiektas.
30. Nustatyta, kad atsakovei bankroto byla iškelta 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. bankroto procedūros trunka daugiau nei metus, per šį laikotarpį įmonė su savo kreditoriais neatsiskaitė. Duomenų, susijusių su taikos sutarties sudarymu ar galimybėmis ją sudaryti ateityje ir (ar) įmonės mokumo atkūrimo perspektyvų, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BIĮ „Tik rytoj“ buvo pakankamai daug laiko inicijuoti taikos sutarties sudarymą ir ją sudaryti (JANĮ 80 straipsnis), tačiau iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienos teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys BIĮ „Tik rytoj“ realias galimybes sudaryti taikos sutartį, atstatyti bendrovės mokumą bei įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai prioritetą suteikė bendrovės likvidavimo stadijai, kurioje realizuojamas bankrutavusios įmonės turtas, tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, atliekami visi veiksmai, reikalingi užbaigti bankroto procedūras. Faktinės aplinkybės, kad įmonės bankroto procedūros vyksta jau nuo 2019 m. lapkričio 28 d., taikos sutartis nesudaryta ir nėra pateikti įrodymai dėl realių galimybių ją sudaryti, patvirtina, jog buvo objektyvus poreikis teismui užtikrinti įmonės bankroto proceso operatyvumą ir panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta nesvarstyti įmonės likvidavimo klausimo iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės ,,Tik rytoj“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės ,,Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį dalyje dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės ,,Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 314 str. Nauji įrodymai
CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
3K-3-432-313/2017
CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas
e3K-3-37-823/2020
3K-3-477/2011
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės