2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belitava“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą dėl jos atstatydinimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belitava“ nemokumo administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Belitava“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

2. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. kovo 18 d. buvo gautas nemokumo administratorės prašymas dėl jos atstatydinimo iš administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas. Teismas konstatavo, kad administratorei pateikus nemotyvuotą prašymą dėl jos atstatydinimo, nesant duomenų apie licencijos administratoriui panaikinimą, nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti. Nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, būdama savo srities profesionalė, pateikdama sutikimą administruoti įmonę (įmones), privalėjo veikti pagal jos veiklai taikytinus padidinto rūpestingumo ir apdairumo standartus, o dėl šių standartų nesilaikymo atsiradusios neigiamos pasekmės turi tekti pačiai administratorei.

3. Nemokumo administratorė 2022 m. kovo 22 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl jos atstatydinimo iš administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo. Prašyme nurodė, kad sutikimas administruoti įmonę buvo pateiktas dėl žmogiškosios klaidos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnis draudžia priverstinį darbą. Taip pat nurodė, kad prašymas pateiktas kuomet dar nėra pradėti bankroto proceso administravimo veiksmai, todėl nemokumo procesas nebūtų užvilkintas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą atmetė. Teismas dar kartą nurodė, kad administratorės argumentas, jog sutikimas administruoti įmonę buvo pateiktas dėl žmogiškosios klaidos, nelaikytinas pagrindu atstatydinti administratorių. Taip pat teismas, nesutikdamas su administratore, pažymėjo, kad nemokumo procesas akivaizdžiai būtų užvilkintas, nes teismas privalėtų skelbti naują nemokumo administratorės atranką, kuri truktų mėnesį laiko.

4. Nemokumo administratorė 2022 m. kovo 28 d. teismui pateikę pakartotinį prašymą dėl jos atstatydinimo. Prašymas grindžiamas JANĮ nuostatomis dėl administratoriaus atstatydinimo, Konstitucijos 48 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis priverstinį darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratorės prašymą.

6. Teismas konstatavo, kad administratorės prašymai dėl jos atstatydinimo buvo atmesti, teismui nepripažinus administratorės argumento, kad sutikimas administruoti įmonę buvo pateiktas dėl žmogiškosios klaidos, reikšminga aplinkybe administratorės atstatydinimui.

7. Teismas nurodė, kad pateiktame prašyme jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti teismo 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 24 d. nutartimis ir kurie trukdytų administratorei vykdyti administravimo procedūras, nepateikta, todėl administratorės prašymą dėl jos atstatydinimo atsisakė priimti, esant jau išnagrinėtam analogiškam prašymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Bankrutuojančios UAB „Belitava“ nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir grąžinti nemokumo administratorės atstatydinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas, gavęs prašymą, privalėjo atstatydinti nemokumo administratorę iš pareigų, nes vien tokio prašymo pateikimas yra teismui pagrindas atstatydinti administratorių iš pareigų. Administratorė neprivalo prašymo motyvuoti, todėl teismo teiginiai, kad ji nenurodė naujų argumentų, kurie buvo aptarti 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 24 d. nutartyse, prašymui pagrįsti, yra neteisėti ir nepagrįsti.

8.2. Teismas negali taikyti administratorei bausmės ir versti administratorę dirbti prieš savo valią.

8.3. Panašius teisinius santykius (fizinio asmens bankrotą) reglamentuojančios teisės normos įtvirtina administratoriaus teisę atsistatydinti pateikus prašymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nemokumo administratorės prašymą dėl jos atstatydinimo iš nemokumo administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktame prašyme nemokumo administratorė nenurodė jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti teismo 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 24 d. nutartimis ir kurie trukdytų administratorei vykdyti administravimo procedūras, todėl šio aplinkybės sudaro sąlygas atsisakyti priimti pakartotinį prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes teismas, gavęs prašymą, privalėjo atstatydinti nemokumo administratorę iš pareigų, kadangi vien tokio prašymo pateikimas yra teismui pagrindas atstatydinti administratorių iš pareigų.

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas vienas iš ieškinio atsisakymo priimti atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl jos teisės reikšti prašymą dėl atsistatydinimo, prašymo motyvavimo ir teismo pareigos tokį prašymą tenkinti nėra susiję su skundžiamos nutarties dalyku, t. y. šie argumentai yra skirti pagrįsti prašymą dėl atsistatydinimo, o ne paneigti skundžiama nutartimi atlikto procesiniu veiksmo – atsisakymo priimi nemokumo administratorės prašymą teisėtumą.

15. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kokio teisinio pobūdžio (materialinio ar procesinio) prašymas buvo pateiktas teismui, nes šalys turi teisę pateikti įvairius procesinius prašymus ir netgi teismui atmetus tokio pobūdžio prašymą, tai neapriboja asmens, kurio prašymas buvo atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas yra susijęs su bylos dalyvio procesiniu statusu, prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra nagrinėjamas nemokumo byloje ir vertinamas pagal JANĮ 39 straipsnio nuostatas. Dėl šių priežasčių laikytina, kad nemokumo administratorės prašymas dėl atsistatydinimo pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu ir jo išsprendimas neturi prejudicinės reikšmės. Tokiu atveju, aplinkybė, kad teismas nutartimi jau yra pasisakęs dėl tokio turinio prašymo ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, nesudaro kliūties iš naujo tokį prašymą pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą faktinį pagrindą, esant procesinių dokumentų tapatumo kriterijui, gali pakartotinį prašymą atmesti, tačiau prašymas turi būti išnagrinėtas; jo pakartotinis pateikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad nemokumo administratorės prašymas dėl jos atstatydinimo laikytinas pakartotiniu, ko iš esmės neneigia ir pati apeliantė, nes jame nurodomi tie patys argumentai dėl nemokumo administratorės klaidingai išreikštos valios ir draudimo priverstinai dirbti, tačiau, atsižvelgus į pateikto prašymo procesinį pobūdį, toks prašymas turėjo būti išnagrinėtas, o ne atsisakyta jį priimti taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto normą.

16. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, kai teismas nustato, jog dalyvaujantis byloje asmuo keletą kartų reiškia analogiško turinio prašymus, dėl kurių pagrįstumo teismas jau yra pasisakęs, o ir faktinės aplinkybės, reiškiant naujus prašymus, yra visiškai tokios pačios, tokią situaciją teismas galėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir prašymus teikiančio asmens atžvilgiu taikyti atitinkamas procesines priemones (CPK 95 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-585/2019; ir kt.).

17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti nemokumo administratorės prašymą dėl jos atstatydinimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belitava“ nemokumo administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo, todėl nutartis naikinama, o nemokumo administratorės prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymo dėl jos atstatydinimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belitava“ nemokumo administratorės pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos

CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės

2-1590-186/2015

2-1340-585/2019

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas