2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gaferitė“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gaferitė“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratoriumi paskyrė D. J.. 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie vėlesnėmis – 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. – nutartimis buvo tikslinami. 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Gaferitė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu, patenkinus nemokumo administratoriaus prašymą, buvo patvirtinta galutinė bankrutavusios UAB „Gaferitė“ (toliau – ir BUAB „Gaferitė“) bankroto ataskaita bei pripažinta bendrovės pabaiga.

2. 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas D. K. BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje pateikė apeliacinį skundą, adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame prašė: (1) apeliacinio skundo priėmimo klausimą atidėti iki tol, kol įsigalios Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjo prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Gaferitė“ byloje, (2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą iš nemokumo administratoriaus išreikalauti ir teismui pateikti visą įmanomą informaciją apie BUAB „Gaferitė“ vykdytas finansines operacijas, turto pirkimo – pardavimo sandorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nustatė, kad D. K. su likviduojama BUAB „Gaferitė“, atstovaujama nemokumo administratoriaus D. J., 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė Be varžytinių parduodamo turto – reikalavimo teisių – pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu D. K. įgijo (perėmė iš likviduojamos BUAB „Gaferitė“) reikalavimo teisę į M. S. (M. S.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019. D. K. nebuvo bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, jis taip pat nebuvo pripažintas BUAB „Gaferitė“ kreditoriumi.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo tuomet, kai įsigalios Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjo prašymų, dėl kurių 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas pažeidė imperatyviąsias teisės normas – protingumą, teisingumą, atsakingumą, nes ignoravo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl viešojo intereso gynimo ir 100 proc. valstybinių institucijų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų daugiau kaip 418 000 Eur sumai, kas įrodo, kad bankroto procesas nepasiekė jokių tikslų, išskyrus „byla išnagrinėta“, nors formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį garantuoja Konstitucija.

5.2. Nors teismui buvo pateiktas prašymas apeliacinio skundo priėmimo klausimą atidėti, iki kol nebus išspręstas pareiškėjo procesinių teisių perėmimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimai, tačiau teismas tiesiog ignoravo šį prašymą ir apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėjas nėra bendrovės kreditoriumi ir nedalyvavo bylos nagrinėjimo procese. Tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucinio teismo nutarimais aptartas nuostatas dėl nutarties turinio, nes skundžiamoje nutartyje neišaiškino, kodėl atsisakė atidėti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iki tol, kol įsigalios nutartis dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir procesinių teisių perėmimo klausimai.

5.3. Skundžiamos nutarties tekstas įrodo, kad apeliacinis skundas buvo pagrįstas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl nutarties dėl įmonės pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtinęs galutinę nemokumo administratoriaus ataskaitą, pripažino bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Gaferitė“ pabaigą. 2020 m. sausio 20 d. bendrovės bankroto byloje pareiškėjas D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos. Šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą pareiškėjas prašė teismo spręsti tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jo 2020 m. sausio 20 d. prašymo dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad D. K. nebuvo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu bei nebuvo pripažintas BUAB „Gaferitė“ kreditoriumi.

9. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien finansinio reikalavimo turėjimas nėra pakankamas pagrindas kreditoriui būti įtrauktam į skolininkės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, po to, kai bankroto byla įmonei jau iškelta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-527-381/2020).

10. BUAB „Gaferitė“ bankroto bylos duomenimis, pareiškėjas D. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo pateikimo metu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu bei jo finansinis reikalavimas bendrovei nebuvo patvirtintas. Todėl teisės paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos neturėjo. Šios aplinkybės nekeičia ir tai, kad tą pačią dieną pareiškėjas pateikė prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Tik patvirtinus pareiškėją bendrovės kreditoriumi bei įtraukus jį į BUAB „Gaferitė“ bankroto bylą dalyvaujančiu asmeniu (trečiuoju asmeniu), pareiškėjas įgis teisę skųsti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei kitų bendrovės kreditorių reikalavimų patikslinimo BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje. Šią teismo nutartį pareiškėjas taip pat apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-413-553/2021, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nurodytą pareiškėjo prašymą, klausimą dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti (patikslinti) finansinius reikalavimus priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, pareiškėjo nurodomas finansinis reikalavimas nei apeliacinio skundo pateikimo metu, nei šiuo metu dar nėra patvirtintas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei pareiškėjas nėra įtrauktas į bendrovės bankroto bylą dalyvaujančiu asmeniu. Minėta, kadangi pareiškėjas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, tai jam nesuteikiama teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą (nutartį).

11. Atskirajame skunde apeliantas taip pat akcentuoja aplinkybę, jog dėl apeliacinio skundo priėmimo jis teismo prašė spręsti, tik išnagrinėjus jo prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo bei apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos panaikinimo pateikė tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. likus vienai dienai iki šio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo veiksmai nedelsiant išnagrinėjant tiek prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tiek apeliacinio skundo priėmimo klausimus, iš esmės atitiko bankroto procesui keliamus operatyvumo ir koncentruotumo principus. Kartu akcentuotina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama, nes apelianto kaip kreditoriaus teisės bus įgyvendintos patvirtinus bankroto byloje jo reikalavimą, t. y. pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei įtraukimo jo į bylą dalyvaujančiu asmeniu, tokio prašymo patenkinimo atveju, apeliantas turės teisę teikti apeliacinį skundą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos. Termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo atveju, pareiškėjas turės teisę, vadovaudamasis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, prašyti jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė

Paminėta tekste:

e2-191-467/2019

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

3K-3-274/2012

3K-7-328/2012

CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

e2-527-381/2020

e2-413-553/2021

CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas