Restruktūrizavimo bylos iškėlimas: nemokumo tikimybės riba

Apžvalga

Spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nemokumo tikimybės koncepcija sukurta siekiant užtikrinti, jog procesas nebūtų pradėtas nei per anksti iki nemokumo (kad nebūtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teikiama apsauga, siekiant padengti visas savo skolas), nei per vėlai (dėl to restruktūrizavimo procesas tampa neveiksmingas).

Be to, juridinis asmuo (skolininkas), kuriam taikomos restruktūrizavimo procedūros, tam tikra prasme atsiduria palankesnėje padėtyje nei kreditorius. Teismas turi teisę tvirtinti restruktūrizavimo planą, net jeigu kreditoriai jam ir nepritaria (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 111-1 straipsnis), taip gali būti tiesiogiai veikiami sutartiniai šalių teisiniai santykiai ir daroma teisminė intervencija modifikuojant šalių prievoles.

Todėl bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, kad būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reglamentuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Taigi restruktūrizavimo byla negali būti keliama mokiai įmonei, nepatiriančiai finansinių sunkumų JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi tokiu atveju kyla rizika išbalansuoti rinką ir, nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, daryti įtaką privatiniams teisiniams santykiams.