2021 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Royal facade nemokumo administratorės reorganizuojamos mažosios bendrijos „Legretas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratorės duomenų pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Royal facade“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Legretas“.
2. 2020 m. gruodžio 18 d. teisme gautas nemokumo administratorės MB „Legretas“ prašymas pakeisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Royal facade“ administratorės duomenis nustatant, kad bankrutavusios įmonės administratore yra MB „Legretas“ teisių ir pareigų perėmėja – MB „Mokuma“. Administratorė nurodė, jog 2020 m. gruodžio 17 d. pasibaigė MB „Legretas“ ir MB „Mokuma“ reorganizacija prijungimo būdu – MB „Legretas“ buvo prijungta prie MB „Mokuma“. Atsižvelgiant į tai, jog buvo įgyvendintos reorganizavimo procedūros, yra teikiamas prašymas dėl administratorės duomenų pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nemokumo administratorės MB „Legretas“ prašymą atmetė.
4. Teismas prašymą sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis.
5. Teismas nurodė, kad naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimas negali būti sprendžiamas prašomu būdu, o turi būti inicijuojama nauja bankroto administratoriaus skyrimo procedūra.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovės BUAB „Royal facade“ nemokumo administratorė MB „Legretas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl nemokumo administratorės duomenų pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. MB „Legretas“ buvo prijungta prie labiau patyrusios nemokumo administratorės MB „Mokuma“, kuri atitinka visus nemokumo administratoriui keliamus reikalavimus. Įgyvendinus reorganizavimo procedūras prijungimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnį MB „Mokuma“ perėmė visas MB „Legretas“ teises ir pareigas, įskaitant ir BUAB „Royal facade“ nemokumo administravimo veiksmus.
6.2. Administratoriaus duomenų pakeitimo pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžia suformuota teismų praktika tenkinant prašymus dėl nemokumo administratorių duomenų pakeitimo po jų reorganizavimo prijungimo ir nevykdant naujos administratorių atrankos.
6.3. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis MB „Mokuma“ turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, jos vadovė, I. K. – R., turi leidimą administruoti bankrutuojančias įmones.
6.4. Prijungimo būdu reorganizuojant MB „Legretas“ ir MB „Mokuma“ nebuvo siekiama MB „Mokuma“ gauti naujų bankrutuojančių įmonių išvengiant dalyvavimo nemokumo administratorių atrankoje. Teismui neturėjo kilti abejonių dėl MB „Mokuma“ piktnaudžiavimo galimybių, nes reorganizavimas prijungimo būdu nelemia nesąžiningo dalyvavimo nemokumo administratorių atrankose. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad administratorių (MB „Legretas“ ir MB „Mokuma“) kvalifikacija yra identiška, teismas turėjo pateiktą prašymą tenkinti.
6.5. Šiuo metu yra atliktos beveik visos BUAB „Royal facade“ bankroto procedūros, todėl būtų neproporcinga daryti naujo administratoriaus atranką, naujo administratoriaus atrankos organizavimas ir paskyrimas prieštarautų ne tik koncentruotumo ir ekonomiško principams, bet ir pažeistų kreditorių interesus, kadangi naujai paskirtas administratorius turėtų susipažinti su visa nemokumo byla.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratorės duomenų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320
, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Royal facade“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Legretas“. Skundžiama nutartimi teismas netenkino nemokumo administratorės prašymo pakeisti administratorės duomenis dėl įvykusio administratorės reorganizavimo prijungimo būdu. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės grindžia tuo, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismo praktikos; reorganizavimo būdu MB „Legretas“ teises ir pareigas perėmusi MB „Mokuma“ turi didesnę darbo patirtį bei kvalifikaciją, atitinka teismo nutartimi paskirtajai nemokumo administratorei keltus reikalavimus (atrankos kriterijus). Šiems apeliantės argumentams pritarti apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.
9. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 17 d. pasibaigė MB „Legretas“ ir MB „Mokuma“ reorganizacija prijungimo būdu. MB „Legretas“ buvo prijungta prie MB „Mokuma“. CK 2.97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės reorganizavimas prijungimo būdu yra vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Pateiktų reorganizavimo sąlygų 4.2 punkte numatyta, jog po reorganizavimo MB „Alegras“, MB „Asigna“, MB „Legretas“ ir MB „Likvidatorė“ pasibaigs. Reorganizavimo sąlygose nustatyta tvarka visą MB „Alegras“, MB „Asigna“, MB „Legretas“ ir MB „Likvidatorė“ turtą, teises ir įsipareigojimus perims MB „Mokuma“. Taip pat apeliantė nurodė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis MB „Mokuma“ (sąrašo Nr. B-JA375) turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, MB „Mokuma“ vadove yra I. K. – R. (sąrašo Nr. N-FA0162), turinti leidimą administruoti bankrutuojančias įmones.
10. Pažymėtina, kad įvykdžius teismo nutartimi paskirtos nemokumo administratorės reorganizavimo procedūrą, kurios metu kitam (po reorganizavimo tęsiančiam veiklą) juridiniam asmeniui perduotos paskirtos nemokumo administratorės funkcijos, be kita ko, susijusios su BUAB „Royal facade“ bankroto administravimu, kilo objektyvus poreikis išspręsti paskirtos nemokumo administratorės pakeitimo, o ne tik jos duomenų pakeitimo klausimą. Toks byloje pareikšto prašymo vertinimas atitinka ir apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2-1560-330/2018, pateiktą apeliacinio teismo nepritarimą pozicijai, jog teismo nutartimi paskirtos bankroto administratorės reorganizavimo aplinkybės (galutinis šio proceso rezultatas) leidžia apsiriboti vien tam tikrų (administratorės) duomenų pakeitimu. Pateiktu procesiniu dokumentu iš esmės siekiama paskirtosios administratorės pakeitimo. Iš konkretaus teisinio santykio pasitraukus šaliai, byloje spręstinas paskirtosios administratorės teisių perėmimo klausimas. Tačiau, atsižvelgiant į bankroto proceso teisinio reguliavimo ypatumus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas vieną teisinio santykio šalį (bankroto administratorių) pakeisti kita. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat padarė išvadą, kad teisių ir pareigų perėmimo pagrindu bankroto administratoriaus pakeitimas yra galimas be atskiros administratoriaus atrankos procedūros, tačiau kartu turi būti užtikrinama, kad naujasis bankroto administratorius atitiktų teismo nutartimi paskirtam bankroto administratoriui keltus reikalavimus.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl išskirtinės administratoriaus svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
12. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas administratorių paskiria pagal nemokumo administratoriaus atrankos taisykles ir naudodamasis atrankos programa; šio straipsnio 4 dalyje reglamentuoti nemokumo administratoriaus atrankos kriterijai. Administratoriaus kandidatūra atrenkama pagal tam tikrus kriterijus (JANĮ 34 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis JANĮ 36 straipsnio 1 dalimi, nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik tuo atveju, kai yra pateiktas jo sutikimas – deklaracija. Bankroto byloje nemokumo administratorius sutikimą – deklaraciją pateikia Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka (JANĮ 36 straipsnio 4 dalis).
13. Pagal skundžiama nutartimi išnagrinėto prašymo pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatas, administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka, įvertinus įmonę ir teisę teikti bankroto administravimo paslaugas turinčių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, iš asmenų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka įrašytų į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bankroto procesų administravimo efektyvumo principais. Nustatant įmones ir administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes, naudojami aktualūs – paskutinę darbo dieną prieš dieną, kurią parenkamas įmonės administratorius, iki 16 val. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka administratorių pateikti ĮRBIS duomenys, administratorių atrinkimo momentu fiksuojami teismų Programoje įvesti Taisyklių 36 punkte nurodyti ĮRBIS duomenys ir duomenys apie atrinktą administratorių (Taisyklių 5 punktas). Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į Įstatyme ir Taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias (Taisyklių 6 punktas). Taisyklių III skyriuje reglamentuojamas administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių nustatymas, o IV skyriuje – įmonės ir administratoriaus kriterijų atitiktis ir suderinamumas.
14. Taigi, programai parenkant įmonei nemokumo administratorių yra nustatomas atitinkamas administratoriaus dydis, atrankos koeficientas ir jo suderinamumas su ketinama administruoti įmone. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nėra pateikusi į bylą nei MB „Mokuma“ veiklą apibūdinančių kriterijų, kurie yra reikšmingi, skiriant įmonei bankroto administratorių, nei sutikimo – deklaracijos. Į bylą pateikti duomenys, kad tiek MB „Mokuma“, tiek jos vadovė turi leidimus administruoti bankrutuojančias įmones, bei skunde nurodyta aplinkybė, jog MB „Mokuma“ atrankos grupė yra B, nėra pakankami išvadai, kad MB „Mokuma“ atitinka reikalautus kriterijus ir be naujos atrankos gali būti skiriama administruoti BUAB „Royal facade“.
15. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020).
16. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viena vertus remtis apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1560-330/2018 padarytomis išvadomis visa apimtimi nėra teisinio pagrindo, kadangi toje byloje pagrindu pakeisti bankroto administratorę jos teisių perėmėja buvo tai, jog pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš bankroto administratorių atrankos sistemos, patvirtinančius, kad administratorės teises ir pareigas reorganizacijos metu perėmęs juridinis asmuo atitinka teismo nutartimi paskirtajai bankroto administratorei keltus reikalavimus (atrankos kriterijus). Nagrinėjamos bylos atveju, kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, tokie duomenys nei prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti. Kita vertus, apeliantė netinkamai interpretuoja minėtą nutartį, kadangi joje, be kita ko, pasakyta (šios nutarties 10 punktas), jog atsižvelgiant į bankroto proceso teisinio reguliavimo ypatumus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas vieną teisinio santykio šalį (bankroto administratorių) pakeisti kita.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Nemokumo administratorių atrankos taisyklės įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., šių taisyklių 46 punkte numatyta, kad jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo pasibaigia dėl reorganizavimo, jo darbo krūvio ir darbo patirties reikšmių perėmimas negalimas ir tokiu atveju teismas vykdo naują nemokumo administratoriaus atranką.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos nemokumo administratorių atrankos taisyklės įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau jas patvirtinantis nutarimas priimtas 2019 m. gruodžio 18 d. ir paskelbtas Teisės aktų registre 2019 m. gruodžio 20 d. Nr. 20790. Taigi, neabejotina, kad neužilgo po apeliantės reorganizavimo įsigaliosianti aiški įstatymų leidėjo valia, jog nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui pasibaigus dėl reorganizavimo teismas turi vykdyti naują nemokumo administratoriaus atranką, apeliantei buvo žinoma iki jos reorganizavimo pradžios. Be to, nemokumo administratorių atrankos taisyklių 46 punkto nuostata iš esmės atitinka ankstesnėje teismų praktikoje suformuotą išaiškinimą, jog vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas juridinio asmens bankroto byloje vieną teisinio santykio šalį (administratorių) pakeisti kita.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Išdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė byloje kilusį klausimą ir netenkindamas nemokumo administratorės duomenų pakeitimo prašymo priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja
Jūratė Varanauskaitė
Paminėta tekste:
CK
CPK
e2-1560-330/2018
3K-3-432-313/2017
3K-3-3-701/2020
e3K-3-311-219/2020
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės