2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios A. J. personalinės įmonės nemokumo administratoriaus prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės A. J. personalinės įmonės savininko A. J. turimą turtą.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi A. J. personalinė įmonė (toliau – Įmonė), atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės A. J. personalinės įmonės savininko A. J. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pradėti Įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratorius nustatė, kad Įmonė nuosavybės teise neturi jokio turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Įmonės savininkas buvo informuotas apie jo teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą, tačiau jokio pasiūlymo nepateikė. 2020 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta nesudaryti taikos sutarties su Įmone ir jos savininku bei nuspręsta įgalioti bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškojimo nukreipimo į savininkui asmenine nuosavybe priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – išdavė leidimą nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės A. J. personalinės įmonės savininko A. J. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 25 d. įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pradėti Įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratorius nustatė, kad Įmonė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. 2020 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, kreditorių reikalavimai sudaro 325 558,39 Eur. Kreditoriai nutarė nesudaryti taikos sutarties su Įmone ir jos savininku bei įgaliojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškojimo nukreipimo į savininko asmenine nuosavybe priklausantį turtą.

5. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 88 straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Ši nuostata įstatyme numatyta atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai reiškia, kad nepakankant įmonės turto padengti įmonės skoloms, individualios įmonės savininkas atsako asmeniniu turtu (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis).

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartis tarp Įmonės savininko ir kreditorių nebus sudaryta, į tai, jog, Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina, į tai, jog Įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima dengti administravimo išlaidas ir kreditorių reikalavimus, į tai, jog Įmonės savininkas už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu, nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą bylos procesą. Atsakovui teismo šaukimas į 2020 m. spalio 20 d. 11 val. paskirtą teismo posėdį buvo įteiktas 2020 m. spalio 19 d., t. y. vieną dieną iki teismo posėdžio datos. Atsakovas norėjo dalyvauti teismo posėdyje ir vesti bylą per advokatą, nes svarstomas klausimas jam yra svarbus. Tačiau atsakovas per vieną dieną nespėjo susirasti advokato. Be to, atsakovas nėra gavęs pareiškėjos procesinių dokumentų, dėl to negalėjo pasinaudoti atsiliepimo teise. Apie tai atsakovas 2020 m. spalio 19 d. informavo teismą ir prašė atidėti paskirtą teismo posėdį bei bylos jame be atsakovo nenagrinėti, taip pat prašė nustatyti atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Teismas be jokių motyvų šio atsakovo prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo neišklausęs atsakovo pozicijos, nesudaręs sąlygų pateikti jam savo argumentus, įrodomus. Ši aplinkybė vertintina kaip absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

7.2. Teismas, leisdamas nukreipti išieškojimą į visą atsakovo turtą, pertekliniai suvaržė didelės apimties ir vertės atsakovo turtą. Sprendžiant tokio leidimo išdavimą teisme, būtina vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimais. Teismas nepagrįstai nenustatinėjo atsakovo turto masto, vertės ir santykio su skolų suma, nesiaiškino, kiek turto pakaktų atsakovo skoloms padengti. Atsakovas turi net 211 vienetų nekilnojamojo turto objektų. Nepriklausomas turto vertintojas yra nustatęs, kad vien 11 vienetų atsakovo nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė yra 240 600 Eur (padengtų daugiau nei 70 proc. Įmonės skolų). Tačiau teismas nepagrįstai leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į visus 211 vienetų atsakovo nekilnojamojo turto objektų.

8. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodomus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodomus (duomenis apie teismo šaukimo įteikimą, duomenis apie apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vertę), kuriais grindžia skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš apelianto skundo argumentų yra tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti savo poziciją bei įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodomus.

Dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo

12. Apeliantas remiasi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

13. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl šiuo aspektu aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika.

14. EŽTT yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo apeliantui buvo įteiktas. 2020 m. spalio 7 d. apeliantui buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2020 m. spalio 20 d. 11 val. paskirtą teismo posėdį. Apeliantas 2020 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį ir bylos be jo nenagrinėti. Nurodė, kad Įmonės nemokumo administratorius informavo apeliantą apie paskirtą teismo posėdį, tačiau apeliantas per keletą dienų nespėjo susirasti advokato. Taigi apeliantas pripažino, kad apie Įmonės nemokumo administratoriaus prašymo nagrinėjimą sužinojo likus kelioms dienoms iki paskirto teismo posėdžio. Be to, iš paties apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad pašto pranešimas apie gautą siuntą apelianto pašto dėžutėje paliktas 2020 m. spalio 9 d., tačiau apeliantas siuntą atsiėmė tik po dešimties dienų, t. y. 2020 m. spalio 19 d.

16. CPK 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo šaukimas apeliantui buvo įteiktas tinkamai. Jo paties delsimas atsiimti siuntą iš pašto skyriaus lėmė konkrečią teismo šaukimo įteikimo datą.

17. Pažymėtina, kad apeliantas žinojo apie jo Įmonei pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, tai patvirtina nemokumo administratoriaus pateiktas 2019 m. spalio 25 d. įvykusio Įmonės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad šiame susirinkime dalyvavo ir Įmonės savininkas A. J. Apeliantas turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga, nes kaip bankrutuojančios įmonės savininkas yra dalyvaujantis bankroto procese asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2020 m. rugpjūčio 4 d. Įmonės kreditorių susirinkime buvo nutarta įgalioti nemokumo administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškojimo nukreipimo į savininko turtą. Administratorius į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 3 d., teismo posėdis buvo paskirtas beveik po dviejų mėnesių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantas ilgą laiką nesidomėjo Įmonės bankroto proceso eiga, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Juolab kad bankroto procesas turi būti operatyvus, o teismas turi užtikrinti, kad bankroto procesas nebūtų vilkinamas.

18. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas savo poziciją dėl Įmonės nemokumo administratoriaus prašymo pagrįstumo išdėstė atskirajame skunde ir ją vertina apeliacinės instancijos teismas.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį. Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą

20. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras šiame straipsnyje numatytas išimtis, kurių atveju taikomi anksčiau galioję įstatymai. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, administratoriaus prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl jam spręsti taikytinos šio įstatymo nuostatos.

21. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

22. Nagrinėjamu atveju Įmonės nemokumo administratorius nurodė, kad Įmonė nuosavybės teise neturi turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams patenkinti. Įmonės savininkas buvo informuotas apie galimybę teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau tokio pasiūlymo nepateikė, todėl Įmonės kreditoriai nutarė nesudaryti taikos sutarties. Apeliantas šių aplinkybių neginčija, jas patvirtina ir byloje patekti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės Įmonės savininko – apelianto – turtą.

23. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teismas, anot apelianto, leido Įmonės nemokumo administratoriui nukreipti išieškojimą į visą jo turtą, o ne į tą turto dalį, kurios pakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į Įmonės savininko turtą išdavimo, nustatė tik faktą, jog Įmonės turto neužtenka skoloms ir administravimo išlaidoms padengti. Teismas nesprendė kiek ir kokio turto turi apeliantas ir kokia apimtimi bei tvarka šis turtas turėtų būti realizuojamas.

24. JANĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šio skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą.

25. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis). Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį; kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą minėtą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 87 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad dėl konkretaus įmonės savininko turto pardavimo, šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, sprendžia kreditorių susirinkimas. Apeliantas, manydamas, kad jo kaip bankrutuojančios Įmonės savininko teisės yra pažeidžiamos, turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus įstatyme nustatyta tvarka.

27. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 133 str. Teismo šaukimai ir pranešimai