3.3.1.17; 3.1.18.1.1.1. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ bankroto byloje.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi Jokūbausko įmonei „JONAS“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi Jokūbausko įmonė „JONAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimams apskųsti, pripažinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkime nustatyta per maža nekilnojamojo turto realizavimo kaina, o pats kreditorių susirinkimas įvyko neteisėtai.

3. Pareiškėjas pateikė atskirą prašymą iki skundo dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2020 m. rugsėjo 23 d. likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ nemokumo administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ paskelbtas Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 198066, ir uždrausti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ nemokumo administratoriui organizuoti ir skelbti naujas varžytines dėl šio Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto pardavimo. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas gali būti parduotas remiantis neteisėtais kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimais, taip pat gali būti realizuotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, iki skundo dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo išnagrinėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbtas Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0713 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 198066, uždraudė likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratoriui UAB „TOP CONSULT“ organizuoti ir skelbti naujas varžytynes dėl šio Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto pardavimo.

5. Teismas sprendė, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. Įvertinęs prašymo aplinkybes ir argumentus, nurodė, kad tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, realizavus nekilnojamąjį turtą, tokio sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkėtų, dėl to blogesnėje padėtyje atsirastų tiek pareiškėjas, tiek likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“ kreditoriai.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Likviduojama dėl bankroto Jokūbausko įmonė „JONAS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo prašymo preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi konstatavo, jog terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra pasibaigęs, o pareiškėjas jo atnaujinti neprašė. Be to, terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo paduoti praleistas beveik 3 mėnesius.

6.2. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija apie turto pardavimo kainą, kuri buvo nustatyta turto vertinimo metu. Netgi darant prielaidą, kad vertintojas nustatė per mažą turto rinkos kainą, kuri ir bus pradine turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, rinka tokį menamą neatitikimą panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą. Tuo tarpu pareiškėjas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo grindžia tik nuomone, kad nutarimu nustatytoji pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina yra per maža.

6.3. Iš esmės visas pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad kreditorių komiteto nariai fiziškai nedalyvavo kreditorių komiteto posėdyje, todėl komitetas negalėjo priimti nutarimų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 3 dalį, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto. Todėl tai, kad kreditorių komiteto nariai fiziškai nedalyvavo kreditorių komitete, o balsavo raštu, nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti kreditorių komiteto nutarimus.

6.4. Dėl pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus užkirstas kelias operatyviam atsakovės likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pareiškėjo prašymu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl jos neproporcingumo ir neekonomiškumo negali būti palikta galioti.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą visiškai ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbtas Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto varžytynes Nr. 198066 ir uždraudė nemokumo administratoriui organizuoti bei skelbti naujas varžytynes dėl šio turto pardavimo.

9. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbtos Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto varžytynės Nr. 198066 buvo atšauktos. Taigi šios bylos nagrinėjimo metu esant susiklosčiusiai faktinei bei teisinei situacijai, kada varžytynės, kurias buvo prašoma sustabdyti, nebevyksta, šis apeliacinis procesas tapo nebetikslingas, nelikus atskirojo skundo objekto. Nagrinėjamoje byloje nelikus apeliacijos objekto, procesas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – varžytynių sustabdymo – nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo nemokumo administratoriui organizuoti bei skelbti naujas varžytynes – teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

11. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas. Pareiškėjas įrodinėdamas, kad kreditorių susirinkime buvo nustatyta per maža nekilnojamojo turto kaina, pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti 229 000 Eur suma. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypo vertė yra 100 000 Eur, tačiau šiam savo argumentui jokių įrodymų nepateikė, taip pat nepaaiškino, kodėl 2017 metais atliekant nekilnojamojo turto vertinimą, nebuvo įvertintas ir žemės sklypas, ant kurio stovi minėti pastatai. Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. birželio 19 d. UAB „Negrita“ nustatyta nekilnojamojo turto verte, nenurodė jokių argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos neteisingumo, o savo reikalavimus grindė tik deklaratyviais teiginiais ir ginčui neaktualiu laikotarpiu atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, taigi savo reikalavimo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

12. JANĮ 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad kreditoriai turi teisę balsuoti iš anksto raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentai, jog kreditorių susirinkimas įvyko neteisėtai, kadangi į posėdį fiziškai nebuvo atvykę susirinkimo nariai, turėjo būti vertinamas kaip prima facie nepagrįstas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

13. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjo J. J. skundas dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo buvo atmestas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016, 2020 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-421/464/2020 ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, buvo užvilkinta pati bankroto procedūra, o tai neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo iš esmės grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei skundą padavė daugiau nei 3 mėnesius praleidęs procesinio dokumento pateikimo terminą (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstai, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nemokumo administratoriui organizuoti bei skelbti naujas varžytynes, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ organizuoti ir skelbti naujas varžytynes dėl Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto pardavimo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „JONAS“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbtos Jokūbausko įmonei „JONAS“ priklausančio turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)8, ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0713 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 198066, nutraukti.

Teisėjas Vigintas Višinskis

Paminėta tekste:

CPK

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas

CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

2-2232/2013

e2-713-381/2016