Lietuvos apeliacinis teismas · apžvalga 2020 m. lapkritis
Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.LApT nurodė, kad JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas.
Lingvistinis bei loginis šios normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, jog veiklos vykdymas kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė reikalavimų tenkinimo praktika – turto pardavimas ar perdavimas. Tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius, nes būtent jis po bankroto bylos iškėlimo perima juridinio asmens valdymą, disponuoja turtu ir informacija apie veiklą bei atstovauja ir kreditorių interesams.
Tai, kad pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad siūlymas tęsti veiklą neturėtų būti pagrįstas įvertinimu dėl didesnės naudos kreditoriams.
Šaltinis: Lietuvos apeliacinis teismas, apžvalga „Aktuali praktika civilinėse bylose“ 2020 m. lapkričio mėn. Pilnas tekstas — iš LITEKO viešos sprendimų paieškos. Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.