JANĮ 70 straipsnio 3 dalis yra materialioji norma ir netaikoma kartu su ĮBĮ tyčinio bankroto apibrėžtimi

Apžvalga

Nagrinėdamas klausimą dėl JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo, LApT nurodė, kad teismui, sprendžiančiam dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti atsakingus asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo JANĮ.

Vertindamas JANĮ 70 straipsnio 3 dalies turinį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia jos taikymo tikslas – nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. jiems sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos. Pritaikius šią normą nustatomos buvusių valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė.

Todėl JANĮ 70 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ne savarankiškai, o kartu su to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto samprata ir 2 dalyje nustatytais požymiais, ir negali būti taikoma su ankstesne Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta tyčinio bankroto apibrėžtimi bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais.