Įrodinėjimo našta keliant restruktūrizavimo bylą ir įmonės gyvybingumo sąlyga

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1547-553/2020, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Teismas nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad bendrovei nekilo pareiga įrodyti savo gyvybingumo.

Nepagrįstai apeliantė teigė, kad restruktūrizavimo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiškimą, bendrovės gyvybingumui konstatuoti turi pakakti vien kreditoriaus valios ir jo pareiškime nurodomų argumentų, t. y. tai, kad bendrovė faktiškai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta bendrovę esant gyvybingą. Visų pirma, teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę įpareigoti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimui nagrinėti reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis).

Pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bendrovei (jos vadovui) tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumui ir gyvybingumui vertinti. Trečia, teismas dėl sąlygų restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo sprendžia iš šalių į bylą pateiktų įrodymų visumos, pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien veiklos, kuri beveik visą bendrovės gyvavimo laiką buvo nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas bendrovės gyvybingumui konstatuoti.

Tai, kad pastaruosius keletą mėnesių bendrovės veikla buvo pelninga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą dėl bendrovės veiklos ilgesnėje perspektyvoje gerėjimo bei galimybių vykdyti prievoles kreditoriams.