2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „JONAS“ savininko J. J. netiesioginį ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl skolos ir nuostolių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „JONAS“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. J., individualios J. įmonės „JONAS“ savininkas, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Vilniaus universiteto individualiai J. įmonei „JONAS“ priteisti 184 962,24 Eur (už atliktus darbus - 52 007,69 Eur, delspinigius - 2479,01 Eur, baudą, paskaičiuotą pagal sutarties 11.5 punktą - 62 149,52 Eur už darbų užbaigimui supirktas ir sudėtas į nebaigtus darbus medžiagas - 23 144,75 Eur, už pagalbinio inventoriaus nuomą - 2 163,42 Eur, už pastolių nuomą - 26 544,86 Eur), taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo atsakovui Vilniaus universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „JONAS“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, kad yra J. įmonės „JONAS“, kuriai iškelta bankroto byla, vienintelis savininkas. Teismas nurodė, kad ieškovas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį įteikė nemokumo administratoriui įmonės „JONAS“ parengtus ieškinius dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo iš atsakovo Vilniaus universiteto, tačiau nemokumo administratorius jų nepateikė iki šiol. Atsižvelgdamas į administratoriaus neveiklumą, gindamas savo teises bei siekdamas užkirsti kelią žalos ieškovui padarymui, ieškovas kreipiasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu.

4. Teismas pažymėjo, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

5. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

6. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė J. J. prašymą įtraukti jį į bankrutavusios individualios J. įmonės „JONAS“ kreditorių sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-2574-340/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paliko minėtą nutartį nepakeistą.

7. Teismas, remdamasis CK 6.68 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendė, kad nėra vienos iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų ­– ieškovas J. J. nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, todėl negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios individualios J. įmonės „JONAS“ vardu.

8. Teismas pažymėjo, kad papildomi duomenys, kad ieškovas yra bankrutavusios individualios J. įmonės „JONAS“ kreditorius, ieškinyje nenurodyti ir nepateikti.

9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog remiantis CK 6.68 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais, nėra vienos iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų, nes ieškovas J. J. nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, taip pat aplinkybė, kad jis yra bankrutavusios bendrovės savininkas ir yra solidariai atsakingas, nenustačius, kad J. J. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui (atsakovui) Vilniaus universitetui, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1310-516/2020.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas netiesioginį ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl 184 962,24 Eur sumos priteisimo buvo pateikęs ir 2020 m. lapkričio 4 d., tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4184-565/2020, nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Šioje nutartyje, be kita ko, taip pat buvo pažymėta, kad aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutavusios įmonės savininkas, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu. Ieškovas šios nutarties neskundė, tačiau pateikė teismui visiškai analogišką ieškinį.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad analogiško ieškinio priėmimo klausimas teisme jau buvo išspręstas, taip pat į tai, kad neegzistuoja viena iš būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, įtvirtintų CK 6.68 straipsnyje, sprendė, kad ieškovo ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskirajame skunde ieškovas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti ieškovo netiesioginį ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutavusios įmonės savininkas, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

12.2. Ieškovas yra bendraatsakovas ir turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, turi teisę reikšti ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2011).

12.3. Ieškovas turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Pakitus jo individualios įmonės teisiniam statusui, t. y. jai tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), jis, kaip jos savininkas, bankroto byloje patrauktas bendraatsakovu, nes esu subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovas (apeliantas) yra likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „JONAS“ savininkas, kuris kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus universiteto J. įmonei „JONAS“ 184 962,24 Eur skolą ir nuostolių atlyginimą.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

18. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutavusios įmonės savininkas, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

19. Netiesioginio ieškinio reikšimo sąlygos įtvirtintos CK 6.68 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

20. Apeliacinis teismas pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas yra išskirtinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ bankroto byloje netenkino pareiškėjo J. J. prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 338 930 Eur finansinio reikalavimo suma (civilinė byla Nr. eB2-2574-340/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1134-450/2020).

22. Apeliacinis teismas pažymi, kad 2020 m. birželio 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus universitetui dėl 184 962,24 Eur sumos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovui (civilinė byla Nr. e2-3473-854/2020). Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1310-516/2020 2020 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad nors, apelianto teigimu, jis yra bankrutavusios bendrovės savininkas ir yra solidariai atsakingas, tačiau vien ši aplinkybė, nenustačius, kad J. J. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei (atsakovei) VšĮ Vilniaus universitetui, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

23. Apeliacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad ieškovas yra bendraatsakovas ir turiu teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, turi teisę reikšti ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2011).

24. Apeliacinio teismo vertinimu, minėta nutartis nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Bylos, kurioje priimta minėta nutartis ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, kurioje priimta minėta nutartis, netiesioginį ieškinį reiškiantis asmuo turėjo patvirtintą kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju netiesioginį ieškinį reiškiantis asmuo neturi patvirtinto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, taip pat neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės skolininkui.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai pirmiau išdėstytą, į tai, kad neegzistuoja viena iš būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, įtvirtintų CK 6.68 straipsnyje, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnis).

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo klausimo aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės normas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas

Kazys Kailiūnas

Paminėta tekste:

CK6 6.68 str. Netiesioginis ieškinys

3K-3-312/2008

3K-3-520/2012

eB2-2574-340/2020

e2-1310-516/2020

e2-4184-565/2020

CK

CPK

2-445/2011

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

3K-3-146/2007

3K-3-245-219/2015

e3K-3-50-403/2020

e2-3473-854/2020