Kreditorių reikalavimai netenkinami iš patikėjimo teise valdomo turto (JANĮ 93 str.)

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023, spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo nemokumo procese, LApT pažymėjo, kad JANĮ tiesiogiai įtvirtinta, kad nemokumo (bankroto) procese kreditorių reikalavimai tenkinami parduodant juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Aptariamu atveju iškilo klausimas dėl patikėjimo teise valdomo turto. LApT atkreipė dėmesį į tai, kad turto patikėjimo teisė yra tik išvestinė, o ne pagrindinė daiktinė teisė. Turto savininkui suteikus turto patikėjimą, susiklosto situacija, kai į tą patį objektą daiktines teises turi du skirtingi subjektai. Turto patikėtinis turi išvestinę daiktinę teisę (turto patikėjimą), o turto savininkas turi pagrindinę daiktinę teisę (nuosavybės teisę). Nors turto patikėtinis valdo, naudoja turtą ir disponuoja juo, tačiau jis tai daro savininko nustatyta tvarka (CK 4.106 straipsnio 1 dalis, 6.953 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 straipsnio 2 dalis), t. y. savininko nuosavybės teisė neišnyksta.

Įstatymų leidėjas, teisėkūros procese tikslindamas JANĮ 93 straipsnio 2 dalies 1 punktą, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino, jog kreditorių reikalavimai tenkinami iš juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto, todėl nėra pagrindo šios teisės normos aiškinti plačiai, kaip apimančios ir juridinio asmens patikėjimo teise valdomą turtą. LApT nurodė, kad iš dėl bankroto likviduojamos valstybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto negali būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.