2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus S. L. prašymą pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą, uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta I. B.

2. 2022 m. liepos 5 d. kreditoriaus S. L. atstovas advokatas A. I. pateikė prašymą pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą dėl tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 15/12/02-01 pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimo, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo.

3. Prašyme nurodė, kad S. L., kaip BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorius, nėra subjektas, kuriam pagal įstatymą būtų suteikta teisė ginti pačios bankrutuojančios įmonės ar kitų jos kreditorių interesus, tačiau jis suinteresuotas, jog BUAB „Jurtinga Shipping“ lėšos būtų naudojamos ir bankroto procesas vyktų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normų reikalavimus, todėl turi teisėtą pagrindą kelti klausimą, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų išspręstas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimo ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus S. L. prašymą pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą.

5. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

6. Teismas sprendė, kad byloje teismui nėra nustatyta kompetencija šioje stadijoje konstatuoti viešojo intereso pažeidimo ir pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą dėl tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 15/12/02-01 pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimo, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Kreditorius S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti S. L. prašymą, neišnagrinėjo nemokumo procesui reikšmingų aplinkybių ir neatsakė į iškeltą klausimą, ar 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi Nr. 15/12/02-01 perleidžiant BUAB „Jurtinga Shipping“ administratoriaus funkcijas (jų dalį) kitam bankroto administratoriui nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar I. B. bei UAB „Admivita“ atstovų veiksmai nepaneigia administratorių atrankos sistemos egzistavimo ir viso nemokumo administratorių atrankos proceso.

7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 299 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismai privalo reaguoti į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. atskiroji nutartis Nr. 3K-3-475-684/2015), o nustatę padarytus teisės aktų pažeidimus ar nusikalstamos veikos požymius turi informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus (CPK 299 ir 300 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. e3K-7-30-969/2021, 64 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad civilinėje byloje pateiktas dalyvaujančio byloje asmens prašymas dėl teisės aktų pažeidimų pašalinimo (CPK 299 ir 300 straipsniai) turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-106- 916/2021, 47 punktas).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus S. L. prašymą pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą.

10. Kadangi apeliantas, kaip BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorius, nėra subjektas, kuriam pagal įstatymą būtų suteikta teisė ginti pačios bankrutuojančios įmonės ar kitų jos kreditorių interesus, jis UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje pateikė prašymą pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą dėl tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 15/12/02-01, 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimo, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo. Taigi, iš apelianto pateikto prašymo turinio galima spręsti, kad, tarpininkaujant teismui, apeliantas siekia apginti, jo manymu, pažeistą viešąjį interesą, nes paminėtų sutarties, įgaliojimo ir pavedimo priėmimas yra susijęs su neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje atlikimu.

11. Pažymėtina, kad asmuo, kuris neturi įgaliojimų reikšti ieškinį viešojo intereso gynimo tikslais, sužinojęs apie viešojo intereso pažeidimus, turi teisę informuoti specialius įstatymų nustatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi, pareiga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra suteikta prokurorui. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas neturi procesinės galimybės spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teismas negali vertinti, ar pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės pažeidžia viešąjį interesą, ir tuo labiau atlikti tarpininko vaidmenį ir įpareigoti prokurorą spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą.

12. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Priešingu atveju, teismui įpareigojus prokurorą spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

13. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi teisę kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu, nagrinėdamas bylą, sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus.

14. Apelianto kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio pačiam apeliantui kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, 40–41 punktai), todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viešasis interesas gali būti ginamas, pačiam prokurorui iniciuojant viešo intereso gynimo procesą, o ne pačiam teismui, kuris nagrinėja bankroto bylą, konstatuojant pareiškimo priėmimo stadijoje, jog viešasis interesas buvo pažeistas. Apeliantas, manydamas, kad dėl tarp I. B. ir UAB „Admivita“ sudarytos 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 15/12/02-01, 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimo, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, sudarymo buvo pažeistas viešasis interesas, gali savarankiškai kreiptis į prokurorą.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismo aktyvus vaidmuo nemokumo procese yra susijęs su tuo, kad teismas, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą, gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, minėtos apeliacinio teismo išvados dėl apelianto reiškiamo prašymo nepagrįstumo nepaneigia. Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti CPK, Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintose 2018 m. birželio 26 d. Lietuvos Respubliko generalinio prokuroro įsakymu, nustatytos skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintos viešojo intereso gynimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje nagrinėti suinteresuoto asmens reikšto prašymo dėl prokuroro įpareigojimo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė

Paminėta tekste:

CPK

3K-3-475-684/2015

e3K-7-30-969/2021

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 300 str. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikaltimo požymiams

e3K-3-314-611/2018