2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus S. B. prašymą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorės atstatydinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Skolvalda“.

2. Kreditorius S. B. pateikė teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorę UAB „Skolvalda“; nusprendus, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, akcininkas ir kreditorius neturi teisės kreiptis į teismą su tokiu prašymu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu įvertinti ar ši JANĮ dalis ir pats JANĮ šio prašymo kontekste neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kreditorius nurodė, kad yra gavęs Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 12 d. išvadą ir surašytą įsakymą, kuriose yra ištirti ir konstatuoti bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ ir jos įgalioto asmens V. M. neteisėti veiksmai kreditorių atžvilgiu. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad bankroto administratorė nuo 2015 metų savavališkai didina administravimo išlaidas, neturėdama tam kreditorių pritarimo, bando pasipelnyti, ženkliai didindama administravimo išlaidų suvestinę, šaukia kreditorių susirinkimus, pažeisdama terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl nemokomo administratorės atstatydinimo atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad kreditoriaus S. B. patvirtintas finansinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės visų teismo patvirtintų BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kas reiškia, kad jis neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su kreditoriumi, jog JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. riboja jo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises. Kreditorius gali įgyvendinti savo teisę prašyti atstatydinti administratorių per kreditorių susirinkimą, jame inicijuodamas šį klausimą, bei realizuodamas kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo teismui teisę, jeigu atsisakoma kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde kreditorius S. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, teismas apribojo akcininko ir kreditorių galimybes sumažinti daromą žalą bankroto metu, užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, atgauti pinigines lėšas bankroto metu ir įvykdyti teisingumą, todėl pareiškėjas prašo taikyti tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl teisinių spragų įstatyminiuose aktuose, nurodo šias spragas ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą įvertinti, ar taikyti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

6.2. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, pasiūlė bendrovės akcininkui visiškai neįmanomą pažeistų teisių gynybos būdą, kadangi akcininkas neturi teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo, o pareiškėjas teikė skundą ir prašymą ne tik kaip kreditorius, bet ir akcininkas.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto prašymą JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad apeliantas neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, nes jo finansinis reikalavimas nesiekia 1/2 visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, teismas apribojo jo kaip akcininko ir kreditoriaus galimybes sumažinti bankroto proceso metu daromą žalą ir užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, teismas apribojo apelianto galimybes apginti jo pažeistas teises, kadangi akcininkas (apeliantas) neturi teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo, o apeliantas teikė skundą ir prašymą ne tik kaip kreditorius, bet ir akcininkas.

9. Nors apeliantas iš esmės nekvestionuoja skundžiamos nutarties netinkamu konkrečių teisės normų taikymu, tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, t. y. prašymą panaikinti skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad nemokumo administratorius gali būti atstatydintas, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.

10. Byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas (1 910,16 Eur) nesiekia 1/2 visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (282 474,42 Eur), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu atstatydinti teismo paskirtą bendrovės nemokumo administratorę.

11. Pažymėtina, kad apeliantas kaip bendrovės kreditorius turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas). Kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindą, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo (JANĮ 44 straipsnio 4 punktas.). Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai dėl apelianto kaip kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimo, nes jis savo teises gali realizuoti kreipdamasis į bendrovės kreditorių susirinkimą.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

12. Apeliantas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindė tuo, kad JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad nemokumo administratorius gali būti atstatydintas, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

14. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Taip pat pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo funkcija yra vertinti teisės normų atitiktį Konstitucijai, o ne pateikti bylos šalių siūlomo teisės nuostatų aiškinimo konstitucingumo vertinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su kreditoriaus argumentais, kad JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata nepagrįstai ir neteisėtai riboja jo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises.

16. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Todėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu ribojimu siekiama bankroto procesą padaryti paprastesnį ir greitesnį, kad dėl ilgų procedūrų jis neprarastų prasmės ir nedidėtų kreditorių nuostoliai. Kartu taip siekiama išvengti aiškiai neperspektyvių, tačiau imlių sąnaudoms ginčų dėl administratoriaus veiklos tinkamumo, o tai atitinka bankroto procesui keliamą efektyvumo ir operatyvumo reikalavimą, užtikrinantį kreditorių teises.

17. Preziumuojama, kad daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių interesas negali būti žalos sau didinimas, todėl esant akivaizdiems bankroto administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo požymiams, atitinkama kreditorių dauguma kreipsis į teismą dėl atstatydinimo savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Be to, kaip minėta, pats kreditorius turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas), kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindą, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl darytina išvada, kad apelianto prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

3K-3-314-378/2017