Po bankroto bylos iškėlimo priverstinė hipoteka nebegali būti nustatoma

Apžvalga

Spręsdama kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, LApT teisėjų kolegija nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (analogiška taisyklė įtvirtinta ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte).

Kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai taikyti skolininkės įmonės turtui priverstinę hipoteką buvo priimti iki bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal šiuos sprendimus iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo susiformavusi kreditorės finansinio reikalavimo dalis pagrįstai yra užtikrinta priverstine hipoteka. Tačiau nustačius, kad likusi kreditorės finansinio reikalavimo dalis yra susijusi su įmonės darbuotojų atleidimu po bankroto bylos iškėlimo, šios reikalavimo dalies įvykdymas negali būti užtikrintas priverstine hipoteka.

Aplinkybė, kad kreditorės priimtuose sprendimuose dėl priverstinės hipotekos taikymo yra nurodyta, jog ji skirta esamiems bei būsimiems skoliniams įsipareigojimams užtikrinti, nepaneigė padarytos išvados. Ši sprendimų nuostata yra aktuali dėl tų juridinių asmenų, kuriems nėra iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, privalu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą draudimą, kuris turi galioti ne tik nustatant naujus turto apribojimus, bet ir didinant hipoteka (įkeitimu) jau užtikrintos prievolės apimtį.