Nemokumo padėtis negali tęstis neapibrėžtą laiką — alternatyvių sprendimų reikia ieškoti per įstatymo terminus

Apžvalga

Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, LApT sutiko su apeliante, kad įmonės dalies pardavimas atsiskaitant su visais kreditoriais ir jos restruktūrizavimas yra kreditoriams kur kas ekonomiškai palankesni skolininko nemokumo sprendimo būdai.

Nepaisant to, tiek kreditoriai, tiek nemokaus juridinio asmens dalyviai, siekdami išspręsti nemokumo padėtį kitomis priemonėmis nei bankroto procesu, turi veikti per įstatyme nustatytus terminus, nes juridinio asmens nemokumas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Tai išplaukia iš kreditorių interesų pusiausvyros (nemokumo veiksmingumo) principo; JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kylant turto rinkos kainoms, įmonės dalyviai ar savininkai gali būti suinteresuoti vilkinti bankroto procedūras, nes, didėjant turto vertei, kinta skolų ir turto santykis, kuris yra nemokumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje tokia bankroto proceso eiga pripažįstama neleistina, nes pažeidžia kreditorių teisėtus interesus kuo greičiau gauti jiems priklausančias lėšas.