Klausimas. Dėl pagrindo, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikui sumažinti draudimo išmoką ir draudėjo vartotojo teisinės apsaugos
Ieškovas (draudėjas) prašė teismo priteisti iš atsakovo (draudiko) 50 proc. draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu sudarė transporto priemonių kasko draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas ieškovo automobilis. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu automobilis buvo pavogtas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasis Draudimo sutarties sąlyga, pagal kurią draudėjas turi apie draudžiamąjį įvykį (automobilio raktelio vagystę) per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką, ir CK 6.1012 straipsnio 2 dalimi, 6.1013 straipsniu, draudimo išmoką sumažino 50 proc. nuo apskaičiuotos automobilio rinkos vertės. Ieškovas įsitikinęs, kad jis pagal transporto priemonių kasko draudimo liudijimą ir draudimo produkto informacinį dokumentą turi teisę į 100 proc. draudimo išmoką. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi draudimo taisyklėmis, kurios ieškovui buvo neįteiktos ir ieškovas su jomis nebuvo supažindintas. Atsakovo vertinimu, ieškovo neveikimas, nesilaikant bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų (nepranešant atsakovui apie raktelio dingimą ir nesiimant priemonių automobiliui apsaugoti), vertintinas kaip didelis neatsargumas, sudaręs sąlygas automobilio vagystei. Taigi ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad draudimo išmoka nebus sumažinta.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 25 proc. draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė. Teismai rėmėsi CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas pažeidžia bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant išvengti žalos dėl vagystės.
Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 6.1013 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuo atveju, kai draudėjas, įvykus draudžiamajam įvykiui, sąmoningai nesiima jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Kai yra sudaryta turto draudimo sutartis ir nėra konstatuota draudėjo ar apdraustojo tyčia, dėl draudimo išmokos sumažinimo spręstina vadovaujantis Draudimo įstatymo 106 straipsniu. Pastaroji norma reikalauja, kad tokie atvejai būtų nustatyti draudimo sutartyje ir aptarti individualiai. Todėl, nesant tokių atvejų nustatytų sutartyje ir aptartų individualiai, draudimo išmoka negali būti mažinama. Taigi teismams nenustačius, kad ieškovas pažeidė Draudimo sutarties sąlygas, nepagrįstai buvo atsisakyta patenkinti ieškinio reikalavimą.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – padidino ieškovui iš atsakovo priteistos draudimo išmokos dydį iki 50 proc.