Klausimas. Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, parduodant bendrabučio pastate su bendrojo naudojimo patalpomis esantį kambarį

Byloje buvo sprendžiama dėl kambario, esančio bendrabučio tipo pastato bloke, pardavimo teisėtumo, kai jis buvo parduotas ne kambarių bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiui – ieškovui, bet trečiajam asmeniui. Ieškovas teigė, kad perleidus kambarį trečiajam asmeniui buvo pažeista jo pirmenybės teisė, įtvirtinta CK 4.79 straipsnyje.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino ir pirkėjo teises perkėlė ieškovui.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį pirkimo–pardavimo objektas buvo ne tik valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, bet ir butai bei kambariai bendrabučiuose. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią, privatizuojant kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas buvo paskirstomas bendraturčiams pagal jų susitarimą arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui.

Kasacinio teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas nėra būdingas daiktinei teisei. Juo faktiškai vienas daiktas – iš dviejų gyvenamųjų kambarių ir koridoriaus, tualeto bei dušo patalpų sudarytas blokas bendrabučio pastate – teisiškai buvo suskaidytas į du pagrindinius daiktus (gyvenamuosius kambarius) ir antraeilius daiktus (koridoriaus, tualeto bei dušo patalpas). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį daiktinių santykių reguliavimą, kuris nebūdingas daiktinei teisei, neįtvirtino specialių normų, kurias taikant turėtų būti sprendžiami dėl tokio reguliavimo kylantys su daiktinių teisių įgyvendinimu susiję ginčai.

Kasacinio teismo vertinimu, tais atvejais, kai yra nustatytas daiktinei teisei nebūdingas reguliavimas ir nėra specialių normų, kurios padėtų spręsti dėl jo kylančius ginčus, taikant bei aiškinant daiktinės teisės normas būtina atsižvelgti į tokių santykių pobūdį ir tikslą. Tai reiškia, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, reikia remtis daiktinei teisei būdingu teisiniu reguliavimu.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.