Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Daiktinė teisė › nutartis
← Grįžti į „Daiktinė teisė“

Kelio servituto turinys ir kelio įrengimas

e3K-3-181-403/2023bylos Nr.
2023-09-12data
2.4.2.10; 2.4.4.1 (S)kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl kelio servituto turinio ir kelio servituto turėtojo teisės be tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimo įrengti kelią

Suformuluota taisyklė

Kelio servitutas yra vienas iš žemės servitutų. Juo suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Kai kelio servitutą nustatančiame akte nėra konkrečiai apibrėžtas kelio servituto turinys, nustatant kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, turinį turi būti taikoma CK 4.112 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kadangi kelio servituto nustatymo momentu ieškovo žemės sklypas buvo žemės ūko paskirties, vadinasi, ieškovui kelio servitutu buvo suteikta teisė važiuoti atsakovo žemės sklypu (konkrečia jo vieta, dėl kurios nagrinėjamoje byloje ginčo nėra) ne bet kokiomis (įvairiomis) transporto priemonėmis, bet tik žemės ūkio veiklai naudojama technika. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio darbai yra sezoninio pobūdžio, tai nulėmė ir naudojimosi kelio servitutu suteikiamų teisių sezoniškumą bei intensyvumą. Pakeitus ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustačius naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, teisę žemės sklypą naudoti pagal naujai nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (vežti sunkvežimiais smėlį ir važiuoti kita smėlio karjerui eksploatuoti naudojama technika) ieškovas ketina įgyvendinti pasinaudodamas atsakovo sklype nustatytu kelio servitutu, kuriuo, kaip pirmiau minėta, jam suteikta teisė važiuoti tik žemės ūkio veiklai naudojama technika. Vadinasi, teismo leidimas be atsakovo sutikimo jo žemės sklype nustatyto servituto kelio vietoje įrengti smėlį vežančioms transporto priemonėms tinkamą važiuoti kelią ieškovui reikalingas siekiant įgyvendinti teisę, kuri jam nebuvo suteikta nustatant kelio servitutą, t. y. teisę, kurios jis neturi. Todėl, nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškinį, buvo pakeistas ieškovui kaip servituto turėtojui nustatyto kelio servituto turinys, nors reikalavimas pakeisti servituto turinį byloje nebuvo pareikštas ir bylą nagrinėję teismai jo nesprendė. Ieškovo veiksmai, kuriems atlikti nagrinėjamoje byloje jis prašė teismo leidimo, vertintini ne kaip kelio remontas, bet kaip kelio tiesimas (įrengimas). Augaliniu sluoksniu padengto žemės sklypo, kuriame yra daugiametė pieva, vieta, neturinti nė vieno kelio elemento, nors joje ir nustatytas kelio servitutas, nėra kelias Kelių įstatymo prasme. Augalinio sluoksnio pašalinimas ir pagrindinių kelio elementų – kelio sankasos, kurią, kaip nurodė ieškovas, ketinama supilti iš smėlio ir žvyro mišinio, įrengimas bei griovių įrengimas kelio pakraščiuose vandeniui nutekėti yra kelio tiesimas (įrengimas), bet ne jo remontas. Negali būti remontuojama tai, ko nėra.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.