Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Daiktinė teisė › nutartis
← Grįžti į „Daiktinė teisė“

Panaudos sutarties nutraukimas be kito bendraturčio sutikimo

e3K-3-175-1075/2024bylos Nr.
2024-10-02data
2.1.6., 4.10 (S)kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl bendraturčio reikalavimo nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta

Suformuluota taisyklė

Reikalavimas pripažinti teisę (leisti) nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo yra daiktinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios tarp bendraturčių susiklosčiusius daiktinius teisinius santykius. Tuo tarpu reikalavimas nutraukti panaudos sutartį teismo tvarka yra prievolinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinos CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios tarp panaudos gavėjo ir panaudos davėjo (davėjų) susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius. Atitinkamai pirmasis reikalavimas iš esmės yra nukreiptas į bendraturtį, o antrasis – į panaudos gavėją. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas leisti nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo, privalo pasverti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir įvertinti galimus bendraturčių teisių pažeidimus dėl panaudos sutarties tęsimo ir (ar) jos nutraukimo. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama, kaip atsisakymas leisti nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo pažeistų reikalavimą pareiškusio bendraturčio teises ir kaip sutarties nutraukimas pažeistų sutarties nutraukimui prieštaraujančio bendraturčio teises. Interesų pusiausvyros pažeidimas gali būti tiek teisinio, tiek ekonominio pobūdžio. 686868 Turto suteikimas panaudos pagrindu gali lemti mažesnį ekonominės naudos gavimą iš turto nei, pavyzdžiui, turto nuoma. Taip pat bendrosios nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo modelis, susiklostęs tokioje situacijoje, kai bendraturčiai suteikia panaudos pagrindais turtą įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra vienas iš bendraturčių, apsunkina bendraturčio, kuris nėra panaudos gavėjos akcininkas ir vadovas, galimybes dalyvauti valdant bendrą turtą. Ir priešingai, bendraturčio, kuris yra panaudos gavėjos vienintelis akcininkas ir vadovas, teisių įgyvendinimo galimybės yra platesnės, taip pat ir dėl to, kad jo, kaip bendraturčio ir kaip panaudos gavėjos akcininko ir vadovo, interesas sutampa. Tai neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 62 (2025). Apžvalga informacinio pobūdžio.