Hipotekos likimas pripažinus negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2A-28-881/2023, spręsdamas turto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, LApT nurodė, kad teisės normos, kuriomis nustatoma, kad daiktą įkeisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios (CK 4.206 straipsnis). Taigi, pripažinus negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, kyla hipotekos sutarties galiojimo klausimas. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsigijo ginčo turtą, pripažinta negaliojančia (taip pat atsakovė hipotekos sutartimi užtikrino savo prievolių kreditorei įvykdymą), hipotekos sutartis laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi ji buvo sudaryta be teisėto savininko sutikimo.

LApT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad palikus galioti hipotekos sutartį ieškovas atsidurtų daug blogesnėje padėtyje, nei yra hipotekos kreditorė, nes privalėtų sumokėti likusią turto kainos dalį pardavėjui ir iš nusipirkto buto dar patenkinti hipotekos kreditorės reikalavimą, t. y. sumokėti kito asmens skolą, užtikrintą hipoteka. Susiklosčiusi situacija, įvertinus interesų pusiausvyros principą, lemia tai, kad nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, todėl hipoteka turi būti baigiama teismo sprendimu. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai hipotekos sandoris įstatymuose nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.