Lietuvos apeliacinis teismas · apžvalga 2022 m. balandis
📄 Skaityti nutartį
Pilnas nutarties tekstas bus įkeltas vėliau.Civilinėje byloje Nr. e2A-229-407/2022 pasisakydamas dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrąja nuosavybe esančias nekilnojamojo daikto dalis, LApT išaiškino, kad nei CK 4.79 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuojama pranešimo per notarą tvarka. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 3.4 patvirtintoje konsultacijoje „Dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto“ įtvirtinta, kad tuo atveju, jei notaro persiųstas pranešimas nepasiekia adresato, gali būti pranešama kitais būdais. Nors minėta konsultacija nėra privalomos galios teisės aktas, tačiau, realiai nepranešus ieškovei apie parduodamą turto dalį, gali būti vadovaujamasi konsultacija ir pranešama kitais joje nurodytais būdais.
Be to, pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatą vienas bendraturtis neturi pareigos tiesiogiai informuoti kitą bendraturtį apie parduodamą turto dalį, nes nekilnojamojo turto pardavimo atveju reikalaujama pranešti per notarą. Tačiau byloje nustačius, kad notarės persiųstas pranešimas realiai nebuvo įteiktas ir ieškovei neigiant žinojus apie sesers (atsakovės) ketinimą parduoti savo turto dalį už konkrečią kainą, atsakovė galėjo pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, t. y. kad ieškovė buvo informuota ir jai buvo žinoma apie tokius atsakovės ketinimus. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės ketinimą parduoti savo turto dalį.
Šaltinis: Lietuvos apeliacinis teismas, apžvalga „Aktuali praktika civilinėse bylose“ 2022 m. balandžio mėn. Pilnas tekstas — iš LITEKO viešos sprendimų paieškos. Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.