Užsienio teismo sprendimo dėl kilmės pripažinimas

Klausimas

Dėl užsienio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta asmens lietuvių kilmė, pripažinimo

Suformuluota taisyklė

Lietuvių kilmės pripažinimas sukelia reikšmingas teisines pasekmes pilietybės įgijimo procedūroje ar siekiant leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Be to, lietuvių kilmės asmenys turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Išimtine Lietuvos Respublikos įstaigų (institucijų) kompetencija laikytinas ir sprendimų priėmimas pilietybės teisinių santykių srityje. Pilietybės teisinių santykių sričiai priskirtini ne tik Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai, pilietybės suteikimo sąlygos ir tvarka, bet ir Pilietybės įstatymu ir jį įgyvendinančiais aktais reglamentuoti kiti Lietuvos Respublikos pilietybės santykiai, kuriems priskirtinas ir asmens lietuvių kilmės klausimas. Teismas, spręsdamas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, netikrina užsienio valstybės teismo sprendimo iš esmės, o apsiriboja patikrinimu, ar sprendimas atitinka tuo metu galiojusioje Dvišalėje Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nustatytas formalias sąlygas ir ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Todėl negalima situacija, kai dėl asmens pripažinimo lietuvių kilmės būtų sprendžiama užsienio teisme, įvertinus tai, kad toks pripažinimas būtų viena iš prielaidų asmeniui įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Tai rodo tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio klausimus nagrinėjant užsienio teismuose, Lietuvos kompetentingoms institucijoms būtų užkirstas kelias vertinti duomenų lietuvių kilmei pagrįsti pakankamumą, o tai sudarytų prielaidas asmenims lietuvių kilmės faktu, nepatikrintu kompetentingų Lietuvos institucijų, grįsti savo prašymus dėl pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka. Konstatavimas, kad lietuvių kilmės klausimo sprendimas priskirtinas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (institucijų) kompetencijai, neužkerta kelio pareiškėjai nustatyta tvarka kreiptis dėl jos pripažinimo lietuvių kilmės, pateikiant jos tėvų ir senelių kilmę patvirtinančius dokumentus, kurių pakankamumą šiai kilmei pagrįsti patikrins kompetentingos institucijos, o kilus ginčui pareiškėjai laiduojamas jos teisių gynimas teisme. Taikant prašymo pateikimo metu galiojusios Dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 56 straipsnio 3 punkte įtvirtintą atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindą, išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų kompetencijai priskirtina spręsti asmens lietuvių kilmės klausimą.