Klausimas. Dėl reikalavimo Europos Sąjungai atlyginti žalą dėl Europos deleguotojo prokuroro veiksmų teismingumo
Byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto sulaikymo, solidariai dviem atsakovėms: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, ir Europos Sąjungai, atstovaujamai Europos prokuratūros. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė Lietuvos Respublikos teisme. Kadangi atsakovės nesutiko su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nagrinėti Europos Sąjungai pareikštą reikalavimą, byloje kilo ginčas dėl jurisdikcijos nustatymo.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis Ia“) 8 straipsnio 1 dalimi, abu reikalavimai (tiek Lietuvos Respublikai, tiek Europos Sąjungai) gali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme Lietuvoje.
Kasacinis teismas nurodė, kad Europos Sąjungos pirminė teisė (Tarybos Reglamentas Nr. 2017/1939, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo) aiškiai įtvirtina, jog tik ESTT turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės. Kasacinio teismo vertinimu, šis teisinis reguliavimas yra aiškus, nedviprasmiškas ir tiesiogiai taikytinas nagrinėjamu atveju, todėl klausimo dėl žalos, galimai padarytos Europos deleguotajam prokurorui einant savo pareigas, atlyginimo sprendimas priskirtinas išimtinei ESTT jurisdikcijai ir negali būti nagrinėjamas nacionaliniame teisme. Atitinkamai nėra pagrindo pagal analogiją taikyti Reglamento „Briuselis Ia“ nuostatų, nes jos, kaip antrinės teisės normos, negali pakeisti pirminėje teisėje aiškiai nustatytos ESTT jurisdikcijos.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog, sprendžiant dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo metu valstybės ar Europos Sąjungos padarytus pažeidimus, Reglamentas „Briuselis Ia“ negali būti taikomas atsižvelgiant ir į tai, kad šis reglamentas taikomas tik civilinėms ir komercinėms byloms, tačiau netaikomas ginčams, kylantiems iš viešosios valdžios veiksmų (lot. acta iure imperii) (Reglamento „Briuselis Ia“ straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas savo reikalavimą grindė deliktine atsakomybe, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ginčas patenka į šio reglamento taikymo sritį. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas kilo iš neteisėtų baudžiamojo proceso veiksmų (neteisėto sulaikymo). Tokie veiksmai negali būti laikomi civilinio ar komercinio pobūdžio santykiais, patenkančiais į Reglamento „Briuselis Ia“ taikymo sritį.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą – ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas atsakovei Europos Sąjungai, paliko nenagrinėtą.