Apeliacinio proceso ribos ir siurprizinis sprendimas

Klausimas

Dėl apeliacinio proceso ribų ir draudimo priimti byloje siurprizinį sprendimą

Suformuluota taisyklė

Laidavimo terminas bei ieškinio senaties terminas yra skirtingos paskirties materialiosios teisės terminai, šių terminų pasibaigimas sukelia skirtingo pobūdžio teisinius padarinius: pasibaigus laidavimo terminui, baigiasi kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti prievolės vykdymo iš laiduotojo bei atitinkamai laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui, o pasibaigus ieškinio senaties terminui kreditoriaus subjektinė teisė nesibaigia, o baigiasi tik teisė reikalauti pažeistą subjektinę teisę apginti pareiškiant ieškinį, jeigu skolininkas ginasi ieškinio senatimi. Teisės normos, reglamentuojančios terminuoto laidavimo pabaigą ir ieškinio senaties termino pabaigą bei nurodytų terminų pasibaigimo padarinius, turi skirtingas hipotezes, t. y. tam tikrų faktų egzistavimo prielaidas. Dėl nurodytų terminų paskirties ir jų pabaigos padarinių skirtumų terminuoto laidavimo pabaiga (CK 6.88 straipsnis) bei ieškinio senaties termino pabaiga (CK 1.124– 1.135 straipsniai) yra skirtingo pobūdžio atsikirtimai į ieškinį, reikalaujantys skirtingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo, t. y. skiriasi šių atsikirtimų faktinis pagrindas. Nors teismas turi pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tačiau tą daro tik neperžengdamas ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį (o apeliacinėje instancijoje – ir apeliacinio skundo) ribų ir nenustato faktinių aplinkybių, kurių šalys neįrodinėja, taip pat neanalizuoja argumentų, kuriais šalys nesiremia, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju į atsakovės atsikirtimų į ieškinį bei apeliacinio skundo faktinį pagrindą įėjo tik aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties termino pradžia ir pabaiga, t. y. atsakovė įrodinėjo, kad buvo praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Tokių faktinių aplinkybių kaip terminuotas laidavimas, terminuota laidavimu užtikrinta prievolė, terminuoto laidavimo pabaigos momentas ir padariniai bei kreditoriaus pavėlavimo pareikšti reikalavimą laiduotojui per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą atsakovė neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.88 straipsnį, išėjo už atsikirtimų į ieškinį (ir apeliacinio skundo) faktinio pagrindo ribų ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, atsakovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti netinkamą CPK 320 straipsnio taikymą ir aiškinimą. Be kita ko, imdamasis nustatyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 6.88 straipsnį, kurios nebuvo įrodinėjamos nei pirmosios instancijos teisme, nei nurodytos atsakovės apeliaciniame skunde, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir neinformavęs apie tai ginčo šalių, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu priėmė siurprizinį sprendimą, o tai nulėmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą. Šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi be teisėto pagrindo peržengus apeliacinio skundo ribas ir remiantis vieninteliu už bylos nagrinėjimo ribų išeinančiu argumentu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o į apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta.