Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Civilinis procesas › nutartis
← Grįžti į „Civilinis procesas“

Papildomo sprendimo apskundimo tvarka

e3K-3-274-823/2023bylos Nr.
2023-10-30data
3.3.3.7; 3.2.6.1;kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl papildomo sprendimo apskundimo procesinės tvarkos

Suformuluota taisyklė

Priklausomai nuo papildomu sprendimu išspręsto klausimo pobūdžio (ar papildomu sprendimu išspręstas savarankiškas, nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų nepriklausomas, reikalavimas, ar klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręstų klausimų procesinės baigties), taip pat nuo to, su kuria konkrečiai sprendimo dalimi byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka, papildomas sprendimas byloje dalyvaujančių asmenų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka atskirai nuo pagrindinio sprendimo arba kartu su juo. CPK 277 straipsnio 4 dalis reglamentuoja atvejus, kai papildomas sprendimas yra apskundžiamas apeliacine tvarka atskirai nuo pagrindinio teismo sprendimo. Pagal šią teisės normą papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Tuo atveju, kai papildomu sprendimu išsprendžiamas klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręsto klausimo procesinės baigties, padavus apeliacinį skundą dėl pagrindinio sprendimo kartu apskundžiamas ir papildomas sprendimas. Tačiau ir pastaruoju atveju byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl papildomo sprendimo, jei jis nesutinka tik su papildomu sprendimu išspręsto išvestinio klausimo sprendimo rezultatu (pvz., bylinėjimosi išlaidų paskirstymu). Byloje dalyvaujančiam asmeniui padavus apeliacinį skundą tik dėl papildomo sprendimo, pagrindinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal bendrąją taisyklę apeliacine tvarka nėra tikrinamas, kadangi šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į bylos pagal apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis). Nors CPK nėra nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių reikalavimą apeliacinius skundus dėl pagrindinio sprendimo ir papildomo sprendimo, jei jie yra paduoti kaip du savarankiški procesiniai dokumentai, nagrinėti kartu, toks reikalavimas išplaukia iš sisteminio CPK normų aiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kad papildomu sprendimu sprendžiami reikalavimai paprastai yra išvestiniai, neatsiejamai susiję su pagrindiniu sprendimu išspręstais reikalavimais, nėra galima situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pagrindinio teismo sprendimo, negalėtų spręsti ir dėl su juo neatsiejamai susijusio papildomo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo nagrinėjimas atskiroje byloje galimas tik tuo atveju, kai pagrindinis teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs arba kai papildomu sprendimu yra išspręstas savarankiškas reikalavimas, kurio procesinė baigtis nepriklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręstų reikalavimų procesinės baigties.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.