Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Civilinis procesas › e3K-3-12-1249/2026 › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Civilinių bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. e3K-3-12-1249/2026  ·  2026-02-26
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl elektroninių įrodymų vertinimo

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, teigdama, kad atliko papildomus darbus, dėl kurių apimties ir kainos buvo susitarta elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau atsakovė už dalį darbų neatsiskaitė. Atsakovė nesutiko su reikalavimu, teigdama, kad papildomi darbai nebuvo tinkamai suderinti, o pateikti elektroniniai dokumentai, kuriais ieškovė įrodinėjo skolos faktą ir dydį, – nepatikimi.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį dėl skolos tenkino.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK įtvirtintas nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, todėl šalys faktus gali įrodinėti įstatymo nedraudžiamomis priemonėmis, įskaitant ir elektroninės formos duomenis ar dokumentus. Elektroninės formos dokumentai, kurių esmė yra tekstinis turinys (elektroniniai laiškai ar žinutės), pagal savo pobūdį gali būti laikomi rašytiniais įrodymais.

Kasacinis teismas atskyrė elektroninio dokumento formą ir jo įrodomąją vertę. Nors techniniu požiūriu PDF formatu išsaugotas elektroninis laiškas ar „WhatsApp“ programėlės ekrano kopija nėra pirminio formato failas su visais metaduomenimis, civilinio proceso teisės prasme tokie dokumentai gali būti laikomi tinkamai pateiktomis kopijomis, jei jie atitinka proceso įstatymo reikalavimus. Kilus abejonių dėl jų tikrumo ar vientisumo, šalis turi teisę prašyti pateikti pirminio formato duomenis. Taip sudaromos procesinės prielaidos patikrinti elektroninio dokumento autentiškumą ir išvengti jo neleistino modifikavimo ar klastojimo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad elektroninių įrodymų patikimumas vertinamas taikant bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles – pagal vidinį teismo įsitikinimą, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą. Jiems negali būti taikomi nei griežtesni, nei švelnesni reikalavimai vien dėl skaitmeninės formos – vertinama jų sąsaja su kitais įrodymais, šalių paaiškinimais, elgesiu vykdant sutartį ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

← Grįžti į nutarties apžvalgą