Klausimas. Dėl taikos sutarties šalių laisvės susitarti dėl sutarties sąlygų ribų ir proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos
Skolininkas (pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, pripažinti negaliojančia ir panaikinti skolininko ir kreditorės pasirašytą taikos sutartį. Skolininkas nurodė, kad kreditorės naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Skolininkui laiku neatsiskaičius su kreditore, šalys susitarė sudaryti taikos sutartį, ją patvirtino teismas. Taikos sutartimi nustatytos nepagrįstai didelės 5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, t. y. 1 825 proc. dydžio metinės palūkanos. Dėl tokio dydžio palūkanų neįmanoma įvykdyti sutarties. Skolininkas taip pat prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, nurodydamas, kad jis ne iš karto suprato, ką pasirašė.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir kad nėra pagrindo jį atnaujinti, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, papildomai nurodydamas, kad nenustatė, jog teismas, patvirtindamas šalių laisva valia pasirašytą taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad sutarties šalių laisvė nustatyti jas siejančios sutarties sąlygas nėra absoliuti. Šalių susitarimas dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio negali prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams. Koks kompensuojamųjų palūkanų dydis yra sąžiningas ir (ar) protingas, turi būti vertinama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, prievolės ypatumus, galimų kreditoriaus nuostolių dydį ir kt. aplinkybes.
Kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, apima ir teismo pareigą netvirtinti viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios taikos sutarties, taip pat akivaizdžiai ir (ar) iš esmės pažeidžiančios CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Jeigu teismas patvirtina taikos sutartį, kurioje nustatytos akivaizdžiai neprotingai didelės ir nesąžiningos kompensuojamosios palūkanos, laikytina, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas dėl teisės taikymo klaidos taikytinas ir tais atvejais, kai po teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį paaiškėja, jog šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas ar viešąjį interesą, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, atnaujino procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo ir perdavė civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėti pirmosios instancijos teismui.