2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. Š.-L. G. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Liuksemburgo apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 500/2017, suinteresuotas asmuo J. L. G. (J. L. G.),

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjos J. Š.-L. G. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Liuksemburgo apygardos teismo (toliau – Liuksemburgo teismas) 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 500/2017.

2. Prašyme nurodė, kad pareiškėja 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė santuoką su J. L. G. Sutuoktiniai 2011 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Liuksemburgo teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi J. Š.-L. G. ir J. L. G. santuoka buvo nutraukta dėl J. L. G. kaltės, nurodant paskirstyti ir padalinti šalims bendros nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėja kreipėsi į Liuksemburgo teismą dėl buvusiems sutuoktiniams bendros nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo. Liuksemburgo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 500/2017, kurią prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad šalių susitarimas, pasiektas 2016 m. gegužės 31 d. proceso šalims asmeniškai atvykus pas įgaliotąjį teisėją, prilygsta turto padalijimo aktui nurodytomis sąlygomis, pagal kurias, be kita ko, nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), po buvusių sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo nuo 2016 m. gegužės 31 d. pereina J. Š.

3. Suinteresuotas asmuo J. L. G. apie bylos nagrinėjimą informuotas elektroniniu paštu, per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Prašymas netenkintinas

4. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui. Kitaip tariant, užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

5. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

6. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, preambulės 8 punkte nurodyta, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų, kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuokos turtinės pasekmės, ar kitų papildomų priemonių.

7. Europos Sąjungos teismo procesinio sprendimo dėl turto padalijimo pripažinimui ir leidimui vykdyti kitoje valstybėje narėje (Lietuvoje) nėra taikytinas koks nors tarptautinės teisės aktas, t. y. reglamentas ir (ar) konvencija ir (ar) tarptautinis teisės aktas (pvz., dvišalė sutartis), kurio dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė. Taigi, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos.

8. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.

9. Pažymėtina, kad pagal esantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, neturi būti tikrinama, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus. Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (nagrinėjamu atveju – CPK 810 straipsnio 1 dalyje) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).

10. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai.

11. Pagal CPK 786 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši nuostata reiškia, kad tokios bylos neteismingos kitų valstybių teismams, užsienio teismui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, tokį sprendimą būtų atsisakyta pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

12. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai užsienio teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo kartu yra išsprendžiamas ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, bei su šiuo turtu susijusių prievolių padalijimo klausimas, tokį sprendimą (jo dalį) atsisakoma pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas pagrindu dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-38-370/2020, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-46/2014, 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-66/2012).

13. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. Š.-L. G. ir suinteresuotam asmeniui J. L. G. pagal 2011 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Liuksemburgo teismo nutartimi, kurią prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje, patvirtintas buvusių sutuoktinių sudarytas susitarimas, pagal kurio sąlygas, be kita ko, nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gegužės 31 d. pereina pareiškėjai J. Š. Taigi, užsienio teismo sprendimu buvo išspręstas ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, padalinimo klausimas, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių (CPK 786 straipsnis, 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Pažymėtina, kad iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia Liuksemburgo teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti būtent ta apimtimi, kuria išspręstas Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto padalinimo klausimas. Dėl to pareiškėjos prašymas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 812 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos J. Š.-L. G. prašymo dėl Didžiosios Hercogystės Liuksemburgo apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 500/2017 pripažinimo Lietuvos Respublikoje netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Vigintas Višinskis

Paminėta tekste:

3K-3-191/2011

CPK

CPK 809 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė

CPK 810 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos

3K-3-375/2009

3K-3-278/2012

e3K-3-73-378/2018

e2T-38-370/2020

2T-46/2014

2T-66/2012

CPK 786 str. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas