2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. P. ieškiniu, kurį patikslino, prašė priteisti iš atsakovės J. V. 150 602,40 Eur piniginių lėšų, išieškotinų solidariai kartu su D. V., iš kurio ta pati suma išieškoma vykdomojoje byloje 0036/16/01755, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutartimi E. L. paskolino D. V. 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur). D. V. paskolos negrąžino, paskolinta suma E. L. naudai iš D. V. priteista 2011 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-801-264/2011, o 2012 m. vasario 21 d. išduotas vykdomasis raštas dėl nurodytos skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo. E. L. pusę savo reikalavimo D. V. atžvilgiu, t. y. 150 602,40 Eur, perleido ieškovo E. P. tėvui R. P.. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi vykdymo procese pirminis išieškotojas E. L. dėl 150 602,40 Eur reikalavimo pakeistas išieškotoju R. P.. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu nutraukta J. V. ir D. V. santuoka, minėtas sprendimas iš dalies pakeistas 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria prievolė kreditoriui E. L. pripažinta ne asmenine, o solidaria J. V. ir D. V. prievole. R. P. 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido turėtą reikalavimo teisę į J. V. ir D. V. 150 602,40 Eur skolą ieškovui E. P.. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, antstolė A. A. 2020 m. kovo 16 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/16/01755 išieškotoją R. P. pakeitė naujuoju išieškotoju E. P..

3. Ieškovas pažymėjo, kad nepaisant Kauno apygardos teismo nutarties, kuria prievolė kreditoriui E. P. pripažinta ne asmenine, o solidaria J. V. ir D. V. prievole, antstolė A. A. vykdo piniginių lėšų išieškojimą tik pagal 2012 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį raštą iš vieno skolininko – D. V.. Nors ieškovas kreipėsi į antstolę, prašydamas išieškoti skolą ne tik iš D. V., bet ir iš solidarios skolininkės J. V., antstolė atsisakė vykdyti išieškojimą iš J. V., nes jos atžvilgiu nebuvo išduotas vykdomasis dokumentas. Ieškovas taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento J. V. atžvilgiu išdavimo, bet teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi vykdomąjį raštą atsisakė išduoti, motyvuodamas, kad teismo sprendime, kuriuo skola pripažinta solidaria D. V. ir J. V. prievole, pasisakyta tik dėl pačios prievolės pobūdžio, tačiau toks sprendimas nėra savaime vykdytinas.

4. Ieškovas teigė, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nustatytos bylos aplinkybės negali būti ginčijamos kitoje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad iš D. V. kreditoriaus E. L. naudai buvo priteista 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) skola, kuri pripažinta solidaria D. V. bei J. V. prievole. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas perėmė reikalavimo teisę į dalį skolos, kuri yra solidari buvusių sutuoktinių prievolė, J. V. ir D. V. ieškovui skolingi 150 602,40 Eur. Kadangi D. V., kurio atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas, prievolės neįvykdo, o šios prievolės nevykdo ir J. V., nors ji yra solidari skolininkė, todėl iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 150 602,40 Eur suma ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu E. P. ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei J. V. iš ieškovo E. P. 690 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. priimtu papildomu sprendimu taip pat priteisė iš ieškovo E. P. valstybei 2 005 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 atsakovo D. V. prievolė R. P. buvo pripažinta asmenine, o R. P. dėl šio sprendimo apeliacinio skundo nepateikė. Tačiau apeliacinį skundą pateikė E. L., kuris prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – prievolę trečiajam asmeniui E. L. pripažinti solidaria ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. prievole. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi iš dalies pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą ir prievolė kreditoriui E. L. buvo pripažinta ne asmenine, o solidaria J. V. ir D. V. prievole, tačiau teismas nieko nepasisakė dėl 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria E. L. perleido savo reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur D. V. skolos dalį, teismas taip pat nenurodė solidaria pripažintos J. V. ir D. V. prievolės dydžio.

7. Teismas pažymėjo, kad R. P. dalyvavo D. V. ir J. V. santuokos nutraukimo byloje kaip savarankiškas kreditorius su įsigyta iš E. L. reikalavimo dalimi, byloje užėmė trečiojo asmens procesinę padėtį, o pirmosios instancijos teismas prievolę R. P. pripažino asmenine D. V. prievole. Todėl E. L. kreditorinis reikalavimas, kurį nagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, negalėjo apimti ir perleistos R. P. reikalavimo dalies. R. P. reikalavimo teisę dalyje dėl 150 602,40 Eur į skolą, priteistą Kauno apygardos teismo nutartimi, perleido naujajam kreditoriui – ieškovui E. P.. Pakeitus buvusį išieškotoją naujuoju, antstolės A. A. kontoroje toliau buvo vykdomas išieškojimas E. P. naudai pagal 2012 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą iš vieno skolininko – D. V.. Todėl ieškovas E. P. 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perėmęs R. P. reikalavimo teisę tik į D. V. skolą, kuri pripažinta asmenine D. V. prievole, o atsakovė J. V. negali būti solidariai atsakinga už D. V. skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniame skunde ieškovas E. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko nuoseklaus ir objektyvaus įrodymų vertinimo, įrodymus vertino formaliai ir atsietai vienas nuo kito, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl šios priežasties byla buvo išspręsta neteisingai. Ieškovo nurodytas Kauno apylinkės teismo sprendimas ir Kauno apygardos teismo nutartis, kurie turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, sudarė pagrindą ieškinį patenkinti ir priteisti skolą iš atsakovės. Be to, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas iš R. P. yra perėmęs reikalavimo teisę tik į asmeninę D. V. skolą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo.

8.2. Ieškovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog visa 301 204,81 Eur prievolė kreditoriui E. L., kurios dalis, t. y. 150 602,40 Eur, 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleista R. P., o 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi – ieškovui E. P., buvo pripažinta ne asmenine, o solidaria J. V. ir D. V. prievole.

8.3. Ieškovas pažymi, kad R. P. buvo įtrauktas į D. V. ir J. V. santuokos nutraukimo bylą kaip kreditorius su atskiru 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) reikalavimu, kuris 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas S. B.. Todėl Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažindamas skolą R. P. asmenine D. V. prievole, sprendė dėl kito reikalavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad R. P. dalyvavimas šioje byloje sudarė pagrindą teigti, jog E. L. reikalavimas negalėjo apimti R. P. reikalavimo. Be to, Kauno apygardos teismas pasisakė dėl visos 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) dydžio prievolės, kuri apima ir E. P. reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur sumą, solidaraus pobūdžio.

9. Atsiliepime į ieškovo E. P. apeliacinį skundą atsakovė J. V. prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9.1. Atsakovė teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo priėmimo metu egzistavo tik vienas R. P. kreditorinis reikalavimas D. V., t. y. iš E. L. įsigyta reikalavimo teisė į 150 602,40 Eur skolą. R. P. dalyvavo D. V. ir J. V. santuokos nutraukimo byloje su reikalavimu D. V. pagal 2008 m. balandžio 12 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2009 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 130 550,56 Eur skolos bei 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį ir 2013 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl likusios išieškoti 264 649,42 Eur skolos. R. P. 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido S. B. visas savo kreditoriaus teises į skolininką D. V., todėl Kauno apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje R. P. pakeitė jo teisių perėmėja S. B.. Tačiau pakartotinai į bylą trečiuoju asmeniu R. P. įtrauktas tuo pagrindu, kad E. L. jam 2016 m. liepos 5 d. perleido reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur skolą D. V. atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. kreditorinis reikalavimas negalėjo apimti ir R. P. perleistos reikalavimo dalies.

9.2. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas E. L. apeliacinį skundą, tuo pačiu pasisakė ir dėl R. P. reikalavimo. R. P. J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo byloje nepareiškė jokio piniginio reikalavimo J. V. atžvilgiu, todėl pats turi prisiimti dėl tokio sprendimo kilusias neigiamas pasekmes. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu prievolę kreditoriui R. P. pripažino asmenine D. V. prievole, o R. P. apeliacinio skundo dėl tokio sprendimo nepateikė. Taigi Kauno apygardos teismas, iš dalies pakeisdamas Kauno apylinkės teismo sprendimą, išsprendė tik E. L. turimo reikalavimo modifikavimo klausimą, nes R. P. turėto reikalavimo, įgyto pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nenagrinėjo, jam nepateikus apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl piniginės prievolės pobūdžio ir teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių teisinės reikšmės, vertinant šios prievolės pobūdį.

12. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu, E. L. naudai iš D. V. priteista 301 204,82 Eur skola. R. P. 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė iš E. L. pusę reikalavimo teisės D. V. atžvilgiu, t. y. 150 602,40 Eur, o 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi R. P. reikalavimo teisė į 150 602,40 Eur skolą perduota naujam kreditoriui ieškovui E. P.. Ieškovo vertinimu, 150 602,40 Eur skola yra solidari D. V. ir J. V. prievolė, todėl šiuo pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės J. V. 150 602,40 Eur piniginių lėšų, išieškotinų solidariai kartu su D. V.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu E. P. ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 D. V. prievolė R. P. pripažinta asmenine, o Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas minėtą bylą apeliacine tvarka, nepasisakė dėl 150 602,40 Eur D. V. skolos dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

13. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl 150 602,40 Eur piniginės prievolės ieškovui pobūdžio prejudicinę reikšmę turi Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo byloje. Šioje byloje dalyvavo J. V. ir D. V., civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė sutuoktinių J. V. ir D. V. prievolių kreditoriams, tarp jų ir E. L. bei R. P., pobūdis. Nors ieškovas E. P. minėtoje santuokos nutraukimo byloje kaip proceso šalis nedalyvavo, jam minėtas procesinis teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius, nes jis iš R. P., dalyvavusio santuokos nutraukimo bylos nagrinėjime, 2020 m. kovo 10 d. perėmė reikalavimo teisę į 150 602,40 Eur skolą.

16. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 150 602,40 Eur prievolės pobūdžio, pagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniais sprendimais, priimtais J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad E. L. kreditorinis reikalavimas, kurio pobūdį nagrinėjo minėti teismai, negalėjo apimti R. P. perleistos reikalavimo dalies, netinkamai įvertino minėtuose procesiniuose teismų sprendimuose nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes ir neatsižvelgė į teismų procesinių sprendimų visumą.

17. Akcentuotina, kad vertinant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinę reikšmę turinčius faktus, atsižvelgtina ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau ir teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytus prejudicinius faktus. Tokią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o būtent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004).

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog piniginės prievolės E. L. ir R. P. (bei kitiems kreditoriams) yra asmeninės D. V. prievolės. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir iš dalies panaikino, be kita ko, rezoliucinėje sprendimo dalyje pripažindamas, kad prievolė E. L. yra solidari J. V. ir D. V. prievolė.

19. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtos Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluote, teisingai pažymėjo, kad šioje nutarties dalyje nebuvo nurodytas solidaria pripažintos prievolės E. L. dydis, tačiau, padarydamas išvadą dėl ginčo prievolės pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aptariamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties 75–106 punktuose, be kita ko, įvertino 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir pažymėjo, kad sutuoktiniai 2007 m. birželio 21 d. 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) paskolos sutarties su E. L. sudarymo metu vedė bendrą ūkį, vykdė verslą nekilnojamojo turto srityje, o paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesams. Atsižvelgdamas į šias 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutartimi įgytų lėšų panaudojimo aplinkybes, Kauno apygardos teismas sprendė, kad visa 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) prievolė pagal 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutartį pripažintina solidaria J. V. ir D. V. prievole ir tokią išvadą nurodė minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje.

20. Kadangi nustatyta, kad pusę reikalavimo teisės į pradinę 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) skolą, t. y. 150 602,40 Eur, E. L. perleido R. P. 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, o 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisę į šią skolos dalį R. P. perleido ieškovui E. P., galima spręsti, jog prejudicinę reikšmę turinčiu Kauno apygardos teismo sprendimu konstatuota ir tai, kad pradinė prievolė, kurios dalis perleista ieškovui E. P., yra solidari J. V. ir D. V. prievolė. Kauno apygardos teismui konstatavus pradinės prievolės solidarų pobūdį, išspręstas ir naujajam kreditoriui ieškovui E. P. perleistos pusės reikalavimo dalies, t. y. 150 602,40 Eur, prievolės pobūdžio klausimas.

21. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad R. P. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo nepateikė, todėl Kauno apygardos teismas išsprendė tik E. L. turimo reikalavimo pobūdžio klausimą, vertintas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal E. L. apeliacinį skundą, sprendė dėl visos 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) prievolės pobūdžio, taigi aplinkybė, kad R. P. apeliacinio skundo byloje nebuvo pateikęs, nekeičia šios prievolės pobūdžio ir Kauno apygardos teismo nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui.

22. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė solidarios skolininkų pareigos atveju reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

23. Kadangi prejudicinę galią turinčia Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi konstatuota, kad J. V. ir D. V. prievolė sumokėti E. L. 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) skolą yra solidari, tai reiškia, jog E. P. perleista reikalavimo teisė į šios prievolės dalį, t. y. 150 602,40 Eur, taip pat yra solidari J. V. ir D. V. prievolė. Tokios aplinkybės lemia išvadą, kad ieškovas E. P. šios prievolės įvykdymo turi teisę reikalauti iš abiejų skolininkų, t. y. tiek iš J. V., tiek iš D. V., ir 150 602,40 Eur suma gali būti išieškoma iš abiejų nurodytų asmenų.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino prejudicinę reikšmę turinčias teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes ir tai lėmė neteisingas išvadas dėl aptariamos prievolės pobūdžio. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės J. V. 150 602,40 Eur, išieškotinų solidariai kartu su D. V.. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo data 2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos. E. P. ieškinyje reiškė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo nepateikė, prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nereiškė.

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 138 Eur žyminį mokestį (100 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės), o už apeliacinį skundą – 200 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškovui E. P. iš atsakovės J. V. priteistina bendra 338 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2 005 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, o 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovui atidėtas 1 905 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. papildomu sprendimu iš ieškovo E. P. priteisė valstybei 2 005 Eur žyminio mokesčio. Kadangi E. P. ieškinys tenkinamas, atidėtas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. papildomas sprendimas dėl 2 005 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš ieškovo E. P. panaikinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo E. P. ieškinį patenkinti.

Ieškovui E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 150 602,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių šešis šimtus du eurus ir 40 centų) piniginių lėšų, išieškotinų solidariai kartu su D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio sumą.

Priteisti iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 005 Eur (du tūkstančius penkis eurus) žyminio mokesčio už E. P. pateiktą ieškinį ir 1 905 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio už E. P. pateiktą apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai

Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas

CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo

3K-3-203/2007

3K-3-306/2010

3K-3-282/2012

CK

CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga

CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei