Taikos sutartimi negalima atsisakyti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Apžvalga

Pasisakydamas dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo valstybei, LApT nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog šalys taikos sutartimi susitarė, kad pretenzijų viena kitai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neturi, todėl iš atsakovės valstybei negali būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą. Teisės aktuose nesuteikta teisė šalims atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.

Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovė inicijavo apeliacinį procesą, o ieškovė, gindamasi nuo pateikto apeliacinio skundo, pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovė yra atleista.