2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3195-614/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Agro“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. B. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 58 425,29 Eur skolą už prekes, 7 685,02 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovui suderinto asortimento prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už įsigytas prekes su ieškove PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovė visus sutartinius įsipareigojimus įvykdė visiškai ir atsakovui pardavė šalių sutartas prekes. Atsakovui pagal PVM sąskaitas faktūras parduota prekių iš viso už 75 589,31 Eur. Atsakovas įsipareigojimus atsiskaityti už įsigytas prekes įvykdė tik iš dalies, liko skolingas 58 425,29 Eur. Atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr. SS393858 (1 364,88 Eur suma) ir Nr. SS393984 (1 210 Eur suma) buvo numatytas atsiskaitymo terminas – 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jei pirkėjui yra parduotos prekės ir / ar yra kitų mokėtinų sumų, kurių apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs, o pirkėjas vėluoja atsiskaityti pagal bet kokią PVM sąskaitą faktūrą nurodytu terminu ir tvarka, pardavėjas turi teisę vienašališkai pareikalauti atsiskaityti už visas be išimties prekes ir sumokėti visas kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo atidėtų jų mokėjimo terminų) per 15 d. nuo rašytinio pareikalavimo pateikimo. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 4.3 punkto nuostatomis, atsakovui raštu pateikė 2020 m. kovo 16 d. reikalavimą sumokėti už prekes ir pareikalavo nedelsiant atsiskaityti. Praėjus 15 d. nuo pareikalavimo pateikimo, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškove sutartu terminu. Ieškovė taip pat nurodė, jog skaičiuoja 0,08 proc. delspinigius už visą laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d., kuomet su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreiptąsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (iš viso – už 172 d.), už 55 850,41 Eur nesumokėtą sumą, kuri turėjo būti sumokėta ieškovei iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Delspinigių suma sudaro iš viso 7 685,02 Eur (55 850,41 / 100 x 0,08 x 172).

3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pripažįsta ieškovės nurodytas aplinkybes, neneigė gavęs prekes ir to, kad už jas yra atsiskaitęs tik iš dalies, tačiau nesutiko su reikalaujamomis netesybomis, teigė, kad netesybos per didelės, nesąžiningos, todėl mažintinos. Atsakovas nurodė, kad jo veikla yra susijusi su žemės ūkiu, siekdamas užauginti derlių patiria didžiules sąnaudas, ieškovės parduotos prekės taip pat skirtos derliui užauginti. Atsakovas nevengė prievolės atsiskaityti už prekes, tačiau dėl finansinės padėties negali to padaryti tol, kol nenuimtas derlius. Atsakovas nurodė, kad visą kartu su tėvu 2019 m. užaugintą derlių supirkusi įmonė už kultūras nesumokėjo daugiau kaip 130 000 Eur, ši suma jau priteista, tačiau sprendimas neįvykdytas. Atsakovas neturi išteklių atsiskaityti su ieškove, kadangi išlaiko šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai. Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 8 mėn. ar teismo sprendimo vykdymą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovei 52 369,09 Eur skolą, 7 685,02 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 704 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas dalį skolos bylos nagrinėjimo metu padengė pristatydamas ieškovei grūdinių kultūrų už 6 056,20 Eur (2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūra), šia suma ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino. Kadangi atsakovas pareigos mokėti už ieškovės parduotas prekes tinkamai neįvykdė, iš atsakovo ieškovei priteista likusi 52 369,09 Eur skola.

6. Sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad pirkėjui laiku nesumokėjus už prekes sutartyje nustatyta tvarka bei prekių užsakyme ir prekių patvirtinime nustatytais terminais ir tvarka, pirkėjas moka pardavėjai 0,08 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos nesumokėtos sumos. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujamu priteisti delspinigių dydžiu, apskaičiavimo teisingumo neginčijo, nurodė, kad delspinigiai per dideli ir prašė juos sumažinti iki 0,02 proc., sutiko mokėti apie 2 000 Eur dydžio delspinigių sumą. Atsakovas nurodė, kad sutartis paruošta ieškovės, kaip standartinė sutartis, jis neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų ar jas keisti. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutiko. Abi šalys yra verslo subjektai, kurių tikslas – gauti pelną. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas yra ūkininkas, nereiškia, kad jis yra silpnesnioji sandorio šalis. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokio turinio sutartį ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sutarties sąlygų, tuo labiau kad teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų pardavėjų sutarčių sąlygos buvo analogiškos.

7. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką 0,08 proc. netesybų dydis nelaikomas neprotingai dideliu. Ieškovei bylą pradėjus dar 2020 m. kovą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-17683-1089/2020 dėl teismo įsakymo išdavimo), atsakovas nesiėmė priemonių sumažinti susidariusį įsiskolinimą, nors skola susidariusi nuo 2019 m., realių veiksmų atsakovas nesiėmė ir mokėjimų neatliko faktiškai iki pat paskutinės teismo posėdžio dienos.

8. Teismas pažymėjo, kad šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokią, jam nepalankaus turinio sutartį ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų. Ieškovė nepripažįsta aplinkybės, kad atsakovas dar sutarties sudarymo stadijoje būtų kėlęs netesybų dydžio klausimą ir siekęs dėl jų dydžio derėtis su ieškove. Priešingai, pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ir kitų pardavėjų sutarčių sąlygos tuo metu buvo tokios pačios. Teismas nusprendė, kad šalių nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų. Net vertinant paskaičiuotų netesybų ir bendro negrąžinto įsiskolinimo sumos santykį bylos iškėlimo pradžioje bei atsakovo prievolės nevykdymo trukmę, netesybų instituto tikslo kontekste netesybų suma negali būti vertinama kaip per didelė. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl netesybų mažinimo, pagrindų jas mažinti nenustatė ir teismas. Teismas pažymėjo, kad vengdamas tinkamai vykdyti prievolę ilgą laiką atsakovas pats prisidėjo prie esamo sukaupto delspinigių dydžio, o teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad prievolės jis nevykdė laukdamas iki pakils grūdinių kultūrų kainos ir tada jis nurašys didesnę skolos sumą (nors ieškovė sutiko priimti iš atsakovo skolos dengimą ir grūdinėmis kultūromis), rodo piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir bendradarbiavimo su kita prievolės šalimi stoką.

9. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nustatė, kad atsakovas neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį būtinumą atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė sunkia turtine padėtimi, teismas įvertino, kad atsakovo pateikti duomenys nėra pakankami ir negalima nuspręsti dėl tikrosios jo turtinės padėties bei galimybės realiai įvykdyti teismo sprendimą išdėsčius jo vykdymą dar 6 mėn. Atsakovas pateikė duomenis apie jo turimą transporto priemonę bei nekilnojamąjį turtą – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius jam kartu su sutuoktine du žemės sklypus, kurio vieno vidutinė rinkos vertė 2015 m. masinio vertinimo duomenimis yra 11 100 Eur, kito – 2 320 Eur. Atsakovas taip pat pateikė pažymą apie šeimos sudėtį – su sutuoktine atsakovas augina tris mažamečius sūnus. Tačiau atsakovas turi ir kitų skolų, kurioms padengti jis teikė prioritetą, atsakovas nepateikė balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nepateikė objektyvių duomenų apie jo (ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias) gaunamas pajamas, kitą turimą turtą, santaupas, atsargų likučius ir pan. Atsakovas nepateikė duomenų apie Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, apie paramos gavimą. Atsakovas turi ir kitų skolų, nepateikė patikimų duomenų, jog per prašomą terminą prievolę jis faktiškai turi galimybę įvykdyti, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo prašymas išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas P. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteisti 7 685,02 Eur delspinigiai; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų skaičiavimo ir jas skaičiuoti už 52 369,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria netekintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 8 mėn.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Priteistas delspinigių dydis neteisingas ir nepagrįstas, kadangi ieškovės reikalaujamos netesybos yra per didelės, nesąžiningos ir yra pagrindai jas mažinti. Atsakovas nevengia prievolės atsiskaityti už iš ieškovės nupirktas prekes, tačiau šiuo metu, kada už nuimtą derlių nėra visiškai atsiskaitę atsakovo kreditoriai, atsakovas tik iš dalies galėjo įvykdyti prievolę ieškovei. Visą atsakovo kartu su tėvu 2019 m. užaugintą derlių supirko UAB „Agroinas“, kuri nesumokėjo už supirktas grūdines kultūras ir liko skolinga daugiau nei 130 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo iš šios bendrovės priteista skola, nėra įvykdytas, todėl atsakovas neturi galimybių disponuoti pinginėmis lėšomis, kurias planavo gauti užauginęs ir nuėmęs 2019 m. derlių. Atsakovas prievoles savo kreditoriams vykdo eilės tvarka, padengė ankstesnius įsiskolinimus, taip pat padengė ir dalį įsiskolinimo ieškovei. Apeliacinio skundo pateikimo dieną atsakovas nėra gavęs paramos už žemės ūkio naudmenas ir neturi finansinių išteklių atsiskaityti su ieškove. Nepagristi teismo argumentai, kad atsakovas prisidėjo prie esamo sukaupto delspinigių dydžio, nes atsakovas pagal išgales pristatė ieškovei nuimtą derlių ir įvykdė dalį prievolės, kitos dalies, negavęs nei paramos, nei skolininkams neįvykdžius prievolės, padengti neišgali.

10.2. Nepagristi teismo argumentai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių apie būtinumą atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas vienas išlaiko šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai, neturi santaupų, prekių ar atsargų likučių, taip pat neturi galimybių realizuoti jam priklausantį turtą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, kadangi žemės sklypuose yra vykdoma veikla, juose yra pasėti pasėliai ir derlius bus nuimtas tik 2021 m. vasarą. Realizavus atsakovui priklausantį turtą, tik iš dalies atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimą, o atsakovo turtinė padėtis dar labiau pablogėtų, kadangi atsakovas neturėtų fizinės galimybės nuimti derlių ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovas kitiems kreditoriams turėjo įsiskolinimų, tačiau skundo pateikimo dieną įsipareigojimai kitiems kreditoriams visiškai įvykdyti. Atsakovas deda pastangas įvykdyti prievoles kreditoriams, visas pajamas, kurios gaunamos tik iš ūkinės veiklos, skiria kreditorių reikalavimams įvykdyti. Pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus atsakovas prarastų žemės sklypus, kuriuose vykdoma žemės ūkio veikla, bei priemones, tai sukeltų atsakovo nemokumą ir prievolės neįvykdymą ieškovei. Per prašomą terminą atsakovas faktiškai turi galimybę ir yra pajėgus prievolę įvykdyti.

11. Atsiliepime ieškovė UAB „Baltic Agro“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė išdėstyti ieškovės reikalaujamas priteisti sumas 8 mėn. laikotarpiui lygiomis dalimis, nustatant pirmąją mokėtiną sumą 2020 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas nurodė, kad su ieškove atsiskaitys iš pajamų, gautų realizavus 2020 m. grūdų derlių, todėl jam reikalingas prašomas išdėstymas, pagal kurį jis lygiomis dalimis atsiskaitys per 8 mėn. laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. Atsakovo nurodytas laikotarpis, kuriam jis prašė išdėstyti skolos mokėjimą, jau yra pasibaigęs. Atsakovas ignoravo savo argumentus ir per savo nurodytą laikotarpį ne tik neatsiskaitė su ieškove, tačiau net ir nepradėjo to daryti.

11.2. Nors teismas atmetė atsakovo prašymą išdėstyti reikalaujamas priteisti sumas, tačiau faktiškai atsakovas turi net geresnę situaciją, negu jis prašė teismo, t. y. jis realiai turi net ne skolos mokėjimo išdėstymą, o skolos atidėjimą, nes per visą jo paties nurodytą 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį jis nemokėjo susidariusios skolos ieškovei ir dar, išvengdamas priverstinio skolos išieškojimą, turės galimybę nemokėti skolos tol, kol ši byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Atsakovo suformuluotas reikalavimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo neturi būti apskritai nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo, nes toks atsakovo prašymas realiai jau yra su kaupu įgyvendintas, nors ir buvo atmestas.

11.3. Apeliaciniame skunde atsakovas savo reikalavimą formuluoja kitaip nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 8 mėn. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tą patį 8 mėn. laikotarpį, tačiau nebenurodo pirmosios instancijos teisme konkrečiai įvardytos datos, nuo kada mokėjimai pradedami mokėti. Taip atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą jau nebe pirmosios instancijos teisme nurodytam 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpiui, o naujam 8 mėn. terminui, kuris būtų pradedamas skaičiuoti tik nuo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas laikytinas nauju reikalavimu, kuris nebuvo keltas šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnio nuostatoms.

11.4. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateikto reikalavimo nevertintų kaip naujo, vis tiek atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą laikytinas nepagrįstu, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę bei teisinį pagrindą tokį jo prašymą tenkinti. Nors teismas atsakovui pasiūlė pagrįsti savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas nepateikė išsamių duomenų. Atsakovo teiginiai apie jo turtinės padėties sunkumą yra deklaratyvūs.

11.5. Pasisakydamas apie tai, jog už atsakovo 2019 m. užaugintus grūdus (kuriuos, atsakovo teigimu, jis pardavė savo tėvo vardu) neatsiskaitė supirkėjas, atsakovas nurodė, jog už šiuos parduotus grūdus jis planavo gauti 150 000 Eur pajamų. Dar apie 25 000 Eur atsakovas turėjo gauti tiesioginių išmokų iš NMA. Atsakovo gaunamos metinės pajamos yra didelės ir dėl šios priežasties atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo gaunamas pajamas. Vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. Atsakovo teiginiai, jog jo turtinė padėtis neva yra sunki, nes už 2019 m. derliaus grūdus neatsiskaitė UAB „Agroinas“, nėra laikytini susijusiais su šia byla, kadangi pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog UAB „Agroinas“ neatsiskaitė ne su atsakovu, o su jo tėvu. Galima įtarti egzistuojančią ir tarp tam tikrų nesąžiningų asmenų neretai taikomą schemą, padedančią nesąžiningai išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar bent šiuos atsiskaitymus žymiai apsunkinti. Tokios schemos esmė – žemės ūkio veiklai reikalingas prekes pirkti vieno asmens vardu, kuris įprastai neturi turto arba tas turtas yra minimalus, o derlių, kurį auginant sunaudotos įsigytos prekės, parduoti kito susijusio asmens vardu, kuris įsipareigojimų neturi. Visos skolos už prekes lieka turto neturinčiam asmeniui, o visos pajamos už realizuotą turtą atitenka įsipareigojimų neturinčiam asmeniui, iš kurio prekes pardavę kreditoriai išieškojimų atlikti negali.

11.6. Atsakovas nurodo, kad vykdė atsiskaitymą su kitais savo kreditoriais, tačiau nepaaiškino, kodėl suteikia prioritetą vieniems savo kreditoriams ir nepagrįstai ignoruoja kitus.

11.7. Atsakovas nurodė, kad jis grūdines kultūras augina apie 400 ha ploto laukuose. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie jam NMA išmokėtas lėšas už 2019 ir 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus. Vien šie įrodymai paneigtų atsakovo deklaratyvius teiginius apie tariamai sunkią finansinę padėtį. Už 2019 m. iš NMA atsakovas turėjo gauti 25 600 Eur (neskaitant dar kitų išmokų, kurias moka NMA ir kurias galbūt gavo atsakovas). Už 2020 m. atsakovas turėjo gauti 27 280 Eur. Taigi, vien už 2019-2020 m. laikotarpį atsakovas turėjo gauti bent 52 880 Eur tiesioginių išmokų iš NMA, o tokios sumos būtų užtekę padengti visą skolą už prekes ieškovei.

11.8. Teikdamas apeliacinį skundą šioje civilinėje byloje, atsakovas sumokėjo tik dalį mokėtino žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies mokėjimo prašė jį atleisti. Atsakovo prašymas nebuvo patenkintas, atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atmetė, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų patikrinti aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties.

11.9. Apeliaciniame skunde atsakovas neprašo mažinti netesybų dydžio, o prašo visiškai panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteisti delspinigiai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nenurodė aplinkybės, kad ieškovė neteisėtai ar nepagrįstai reikalautų priteisti delspinigius, bei neformulavo reikalavimo delspinigių nepriteisti, o tik prašė delspinigius sumažinti iki maždaug 2 000 Eur. Apeliaciniame skunde suformuluotas toks atsakovo reikalavimas laikytinas nauju, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

11.10. Atsakovas neprašo sumažinti priteistų delspinigių, tai reiškia, jog klausimas dėl delspinigių mažinimo apeliacinės instancijos teisme apskritai neturi būti nagrinėjamas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį klausimą svarstytų, nėra pagrindų mažinti delspinigių dydžio. Profesionalus verslininkas atsakovas neįrodinėja, jog prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes jis neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 4 dalis), todėl jis privalo atsakyti už tokius savo neteisėtus veiksmus ir sumokėti ieškovei numatyto dydžio delspinigius. Sutartyje numatytas delspinigių dydis yra įprastas šalims sudarant sutartis, o teismai ne kartą yra priteisę ne tik tokio dydžio, tačiau ir žymiai didesnius delspinigius. Atsakovas turi verslo ir derybų patirties, užsiimdamas grūdų auginimo bei realizavimo verslu jis siekia gauti pelno, todėl, sudarydamas sutartį su ieškove, turėjo (galėjo) įvertinti šios sutarties nuostatas, savo galimybes vykdyti įsipareigojimus.

11.11. Atsakovas prekes iš ieškovės įsigijo nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Apmokėjimas už šias įsigytas prekes buvo atidėtas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Papildomai atsakovas prekių įsigijo 2019 m. rugsėjo 4-5 d., o apmokėjimas už šias prekes buvo atidėtas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismo priteisti delspinigiai paskaičiuoti ne nuo prekių pardavimo dienos, tačiau nuo tos dienos, kai pasibaigė atidėto apmokėjimo terminas, tai reiškia, jog atsakovas ir taip ilgą laiką realiai neatlygintinai naudojosi ieškovės lėšomis. Ieškovė tikrai nebūtų sutikusi sudaryti sutarties su atsakovu numatant atidėtą apmokėjimą už prekes, jeigu sutartyje būtų numatyti žymiai mažesni delspinigiai (pavyzdžiui, 0,05 proc. dydžio), ar jeigu apskritai delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą nebūtų numatyta, nes tai reikštų nepagrįstai didelės rizikos prisiėmimą. Jeigu šalių sutarto dydžio delspinigių dydis teismo būtų sumažintas, tai reikštų šalių balanso pažeidimą, nes atsakovas jau yra pasinaudojęs savo teise į atidėtą apmokėjimą už prekes, o ieškovė negautų net minimalių nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteisti delspinigiai ir atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

3. Ieškovė (pardavėja) ir atsakovas (pirkėjas) 2015 m. birželio 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti prekes, kurių kiekis, asortimentas, kainos ir prekių pristatymo terminai nurodomi atsakovo pateikiamame prekių užsakyme.

4. Atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsiskaityti už įsigytas prekes įvykdė tik iš dalies, liko skolingas ieškovei už prekes 58 425,29 Eur. Ieškovė atsakovui 2020 m. kovo 16 d. raštu pateikė reikalavimą apmokėti už įsigytas prekes ir pareikalavo nedelsiant atsiskaityti.

5. Kadangi atsakovas neatsiskaitė, ieškovė 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė išduoti teismo įsakymą, be kita ko, dėl 55 850,41 Eur skolos už prekes, 1 921,25 Eur (55 850,41 Eur / 100 x 0,02 x 172 d.) delspinigių išieškojimo. Pareiškime ieškovė nurodė, kad mažina prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. ieškovei išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-13467-1089/2020). Kadangi atsakovas pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, šis buvo panaikintas ir 2020 m. balandžio 28 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti 55 850,41 Eur skolą už prekes ir 7 685,02 Eur delspinigius (55 850,41 Eur / 100 x 0,08 x 172 d.).

7. Atsakovas dalį skolos bylos nagrinėjimo metu padengė pristatydamas ieškovei grūdinių kultūrų už 6 056,20 Eur sumą, šia suma ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino.

Dėl pagrindo sumažinti netesybas

8. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovei priteisti delspinigiai, prašo ją panaikinti ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti ieškovės reikalaujamas netesybas, kadangi jos per didelės.

9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

10. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021). Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

11. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

12. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

13. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

14. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

15. Šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad pirkėjui laiku nesumokėjus už prekes sutartyje nustatyta tvarka bei prekių užsakyme ir prekių patvirtinime nustatytais terminais ir tvarka, jis (pirkėjas) moka pardavėjai 0,08 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos.

16. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų, atsakovas prekes iš ieškovės įsigijo nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 birželio 3 d. Apmokėjimas už šias įsigytas prekes buvo atidėtas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad papildomai atsakovas prekių įsigijo 2019 m. rugsėjo 4-5 d., o apmokėjimas už šias prekes buvo atidėtas iki 2020 rugsėjo 30 d. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad priteisti delspinigiai paskaičiuoti ne nuo prekių pardavimo dienos, tačiau nuo dienos, kai pasibaigė atidėto apmokėjimo terminas, o tai reiškia, jog atsakovas ir taip ilgą laiką neatlygintinai naudojosi ieškovės lėšomis.

17. Šiuo atveju abi ginčo šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes, inter alia netesybų dydį. Atsakovas neginčijo, kad sutartį pasirašė laisva valia. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad ir kitų pardavėjų sutarčių sąlygos tuo metu buvo tokios pačios.

18. Kadangi ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo 58 425,29 Eur skolą už prekes, 7 685,02 Eur delspinigių suma nėra neprotingai didelė, lyginant su pagrindine skolos suma, ypač atsižvelgiant į pradelstą laikotarpį, už kuri skaičiuojami delspinigiai (172 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių sutartimi nustatyti delspinigiai tiek procentine, tiek pinigine išraiška atitinka protingumo kriterijų. Be to, kaip jau minėta, ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo sumažinusi reikalaujamų netesybų dydį iki 0,02 proc. ir reikalavo iš atsakovo tik 1 921,25 Eur delspinigių, tačiau atsakovas dėl išduoto teismo įsakymo pareiškė prieštaravimus. Taigi, atsakovui ieškovė buvo sudariusi galimybę mokėti keturis kartus mažesnius nei sutartinius delspinigius, tačiau atsakovas vis tiek nesutiko sumokėti ir tokio dydžio delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo procesinis elgesys sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas siekia ne delspinigių sumažinimo, tačiau teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo atidėjimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vengdamas tinkamai vykdyti prievolę ilgą laiką atsakovas pats prisidėjo prie esamo delspinigių dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prievolės ieškovei jis nevykdė laukdamas iki pakils grūdinių kultūrų kainos ir tada jis nurašys didesnę skolos sumą (nors ieškovė sutiko priimti iš atsakovo skolos dengimą grūdinėmis kultūromis), o toks atsakovo elgesys nesuderinamas su sąžiningu sutartiniu elgesiu.

20. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl netesybų mažinimo gali būti atsižvelgiama į asmens turtinę padėtį, tačiau, kaip nurodoma toliau šioje nutartyje, atsakovas tikrosios savo turtinės padėties neatskleidė.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad ieškovės reikalaujami delspinigiai procentine ar pinigine išraiška yra aiškiai per dideli, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino reikalaujamų priteisti netesybų.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 8 mėn. Šį prašymą atsakovas grindžia prasta finansine padėtimi.

23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sukeltų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Pirmiausia pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą jau nebe pirmosios instancijos teisme nurodytam 2020 rugsėjo 1 d. – 2021 balandžio 1 d. laikotarpiui, o naujam 8 mėn. terminui, laikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme. Reikalavimas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio reikalavimas, todėl gali būti reiškiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o aplinkybė, kad atsakovo pirmosios instancijos teismui nurodytas pageidautinas išdėstymo terminas jau pasibaigė, nereiškia, kad atsakovas negali reikšti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam pačiam 8 mėn. laikotarpiui, kurio pradžia yra vėlesnė.

26. Pirmosios instancijos teisme atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė sunkia turtine padėtimi. Atsakovas pateikė duomenis jo turimą transporto priemonę („Crysler Voyager“) bei nekilnojamąjį turtą – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius jam kartu su sutuoktine du žemės sklypus, kurio vieno vidutinė rinkos vertė 2015 m. masinio vertinimo duomenimis yra 11 100 Eur, kito – 2 320 Eur. Atsakovas taip pat pateikė pažymą apie šeimos sudėtį – su sutuoktine atsakovas augina tris mažamečius sūnus.

27. Duomenys apie šeimos sudėtį savaime neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties. Kitų duomenų, kurie leistų patikrinti atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties, atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovo nurodomas faktas, kad su juo neatsiskaito jo skolininkas, taip pat neleidžia daryti išvados dėl atsakovo sunkios turtinės padėties. Byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir (ar) socialines išmokas, nepateikti išrašai iš atsakovo banko sąskaitų, atsakovas teismui neteikia ūkininko ūkio pelno (nuostolių) ataskaitos, turto ar PVM deklaracijų. Toks atsakovo turtinės padėties neatskleidimas sudaro pagrindą netenkinti prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

28. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė išdėstyti ieškovės reikalaujamas priteisti sumas 8 mėn. laikotarpiui lygiomis dalimis, nustatant pirmąją mokėtiną sumą 2020 m. rugsėjo 1 d., ir nurodė, kad su ieškove atsiskaitys iš pajamų, gautų realizavus 2020 m. grūdų derlių, todėl jam reikalingas prašomas išdėstymas, pagal kurį jis lygiomis dalimis atsiskaitys per 8 mėn. laikotarpį nuo 2020 rugsėjo 1 d. iki 2021 balandžio 1 d. Atsakovo pirmosios instancijos teisme nurodytas laikotarpis, kuriam jis prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą, yra pasibaigęs, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų ir atsiskaitęs su ieškove savo paties nurodytu terminu.

29. Atsakovo siekį neatskleisti tikrosios savo turtinės padėties įrodo ir tai, kad teikdamas apeliacinį skundą šioje byloje atsakovas sumokėjo tik dalį mokėtino žyminio mokesčio (50 Eur), o nuo likusios dalies (123 Eur) mokėjimo prašė jį atleisti. Atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo patenkintas, o atsakovui pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021 atsakovo atskirąjį skundą atmetė, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų patikrinti aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nėra objektyviai pagrįstas, todėl negalėjo ir negali būti tenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo reikalaujamus delspinigius nemažindamas jų dydžio, taip pat pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

32. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Minėtos ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (juridinio asmens kodas 111547089) iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė

Paminėta tekste:

CPK

CK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas

e3K-3-295-219/2020

3K-3-224-1075/2021

e3K-3-240-916/2021

3K-3-401/2008

3K-7-409/2010

CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas

CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai

e3K-3-187-378/2021

3K-3-578/2012

e3K-3-35-823/2021

CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

3K-7-61/2011

CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas

CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

e2-124-1120/2021

CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas