2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties, kuria išaiškinta teismo nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrą 100 596,28 Eur dydžio sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė I. G. ir atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi prašymą patenkino – patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį nutartyje numatytomis sąlygomis, o civilinę bylą nutraukė. Šalys taikos sutartimi, be kita ko, sulygo, kad visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, lieka joms pačioms. Taip pat Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, į bylos pobūdį, ieškovės finansinę padėtį, atleido ieškovę I. G. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo.

3. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama išaiškinti 2021 m. vasario 23 d. nutarties dalį dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, t. y. ar ieškovė yra atleista visiškai, ar iš dalies. Jeigu ieškovė minėta nutartimi nėra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ji prašė išaiškinti, kodėl teismas nepriėmė procesinio sprendimo, jog tokias išlaidas privalo apmokėti atsakovas ar trečiasis asmuo. Ieškovė nurodė, kad ji gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 12 d. raštą dėl 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (355,42 Eur) apmokėjimo, tačiau, jos nuomone, toks reikalavimas prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi išaiškino savo 2021 m. vasario 23 d. nutartį. Teismas nurodė, kad nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytas sprendimas atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei reiškia, jog ieškovė yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Teismo teigimu, 2021 m. vasario 23 d. teismo nutarties 6 punkte nurodyti motyvai, kurių pagrindu ieškovė, nutraukiant bylą buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Nei teismo nutarties motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad ieškovė atleista nuo dalies antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumokėjimo, taigi, ji yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują, joje nurodant, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl I. G. pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. I. G. 2016 m. liepos 4 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Tarnybos 2016 m. liepos 8 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba suteikta, apmokant 100 procentų jos teikimo išlaidų. Tarnyba, atsižvelgdama į I. G. 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymą, pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje iki 2018 m. birželio 30 d., atleidžiant nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje tokiomis pačiomis sąlygomis pratęstas iki 2019 m. birželio 30 d. Tarnyba, atsižvelgdama į I. G. pajamų lygį, 2019 m. sausio 29 d. nusprendė teikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje iš viso sudaro 1 664,80 Eur, tačiau teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo jos pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

6.2. Asmens išlaidos, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, pagal teisinę prigimtį yra jo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei atleisti šalis nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo, tačiau teismas nesprendžia klausimų, susijusių su kita 50 procentų dydžio išlaidų dalimi, kurią asmuo yra įsipareigojęs apmokėti Tarnybai. Tokie klausimai dėl asmens pareigos apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Įstatymas), o visi ginčai dėl pareigos apmokėti nustatytą išlaidų dalį – administracine tvarka.

6.3. Teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nepagrįstai atleido ieškovę nuo jos pačios patirtų išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis turi būti panaikinta, nes šia nutartimi klausimas dėl I. G. pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų negalėjo būti sprendžiamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas išaiškino savo nutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei I. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnybos 2016 m. liepos 8 d. sprendimo pagrindu antrinė teisinė pagalba iki 2017 m. liepos 8 d. teikta apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei iki 2018 m. birželio 30 d., apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir pakartotinai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei iki 2019 m. birželio 30 d. taip pat apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovei garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis pakeistas, ieškovė priskirta prie asmenų, turinčių teisę gauti 100 procentų apmokamą teisinės pagalbą, šis sprendimas galiojo iki 2019 m. birželio 30 d.

9. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės I. G. ir atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis. Ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi, be kita ko, susitarė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, lieka šalims. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartyje, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, į bylos pobūdį, ieškovės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atleido ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

10. Ieškovė, gavusi Tarnybos prašymą apmokėti 355,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kreipėsi į taikos sutartį patvirtinusį teismą su prašymu išaiškinti nutarties dalį dėl jos atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškovei kilo neaiškumas, ar pareiga apmokėti 355,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenka jai, ar ieškovė nuo šios dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo yra atleista.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išaiškino, kad nei 2021 m. vasario 23 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, nei jos rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog ieškovė atleista nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl laikytina, jog ieškovė yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Tarnyba su šiuo teismo išaiškinimu nesutinka, jos nuomone, teismas neturėjo teisės spręsti klausimų, susijusių su 50 procentų dydžio išlaidų dalimi, kurią asmuo yra įsipareigojęs apmokėti Tarnybai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Tarnybos pozicija.

12. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Viena iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšių yra antrinė teisinė pagalba, kurios turinį sudaro dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, o valstybė garantuoja ir apmoka asmeniui 100 procentų arba 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kriterijus, pagal kurį nustatoma valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, yra asmens turto pajamų lygis. Nustačius pirmąjį turto pajamų lygį, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o nustačius antrąjį pajamų lygį – 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).

13. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai valstybė apmoka ir garantuoja 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas jas apmoka gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

14. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kurią garantuoja ir apmoka valstybė, atlyginama valstybei pagal CPK 96 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kurią asmuo yra sumokėjęs Tarnybai arba įsipareigojęs ją sumokėti (kai valstybė garantuoja ir apmoka ne 100 proc., bet 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų), pagal savo prigimtį priskirtina šio asmens išlaidoms advokato pagalbai byloje apmokėti ir jų atlyginimo klausimas spręstinas pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose įtvirtintas taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Tai reiškia, kad jeigu priimamas teismo sprendimas asmens, kuriam buvo teikta antrinė teisinė pagalba, naudai, tokias išlaidas asmuo turi teisę reikalauti priteisti iš pralaimėjusios bylą šalies, o jeigu teismo sprendimas asmeniui nepalankus, šios išlaidos lieka pačiam asmeniui ir teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi įgaliojimų nuo šių išlaidų asmens atleisti, nes pareiga jam apmokėti išlaidas kyla Įstatymo pagrindu (žr. jau minėtą Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir kt.).

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdamas į ieškovės procesinį elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo teisę iš ieškovės valstybės naudai nepriteisti tam tikrų valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ar pan.). Tačiau prie tokių išlaidų teismas negalėjo priskirti išlaidų, pagal savo teisinę prigimtį laikytinų pačios ieškovės patirtomis išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti, kurias sumokėti Tarnybai įsipareigojo pati ieškovė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą, ir skundžiama nutartimi nepagrįstai 2021 m. vasario 23 d. nutartį išaiškino kaip reiškiančią, kad ieškovė yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei, tarp jų ir pareigos apmokėti išlaidas Tarnybai. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, išaiškinant, kad 2021 m. vasario 23 d. teismo nutartis nereiškia, jog ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos pranešimą.

16. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. prašyme taip pat prašė paaiškinti, kodėl teismas nepriėmė procesinio sprendimo, jog aptariamas išlaidas privalo apmokėti atsakovas ar trečiasis asmuo. Tačiau, kaip minėta, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kurią asmuo sumoka Tarnybai, turi būti paskirstoma pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose įtvirtintas taisykles, priklausomai nuo bylos baigties. Šalims sudarius taikos sutartį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kurią asmuo sumoka Tarnybai, paskirstoma pagal taikos sutartyje šalių numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, kaip minėta, šalys taikos sutartimi sulygo, kad visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, lieka joms pačioms. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aptariamų išlaidų priteisti iš atsakovo ar trečiojo asmens – šios išlaidos lieka ieškovei pagal taikos sutarties sąlygas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Išaiškinti, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas teiginys, jog ieškovė I. G. atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, nereiškia, kad ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 12 d. pranešimą Nr. (12.31Mr) FS-830.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CPK

CPK 99 str. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka

3K-3-232/2013

CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis