2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. prašymą panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio aliejinė“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rokiškio aliejinė“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas J. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateikimo dienos taikyti UAB „Rokiškio aliejinė“ laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Rokiškio aliejinė“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises bei sustabdyti šio turto priverstinį realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus.

2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Rokiškio aliejinė“ vadovo J. P. prašymą tenkino – areštavo visą Bendrovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises bei sustabdė priverstinį įmonės turto realizavimą. Be to, teismas nustatė J. P. 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo paduoti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rokiškio aliejinė“. Teismas konstatavo, kad UAB „Rokiškio aliejinė“ turi turto, lėšų, be to, iš įmonės yra priteistos skolos kreditoriams, todėl siekiant, kad iki procesinio sprendimo priėmimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nebūtų pažeistos kitų Bendrovės kreditorių teisės ir nepradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas iš įmonės turto atskirų kreditorių naudai, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui padavimo.

3. 2020 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apygardos teisme gautas pareiškėjo A. A. prašymas panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Bendrovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nurodė, kad yra UAB „Rokiškio aliejinė“ kreditorius ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo teises išieškoti iš Bendrovės teismo priteistą skolą. Pareiškėjo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagal prašymą, kuris nėra tikėtinai pagrįstas, be to, prašymą pateikęs asmuo negali būti laikomas sąžiningu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimų, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. A. prašymą dėl UAB „Rokiškio aliejinė“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateiktu prašymu iš esmės revizuoja teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pateiktas prašymas galėtų būti vertinamas kaip atskirasis skundas dėl 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-451-739/2020. Teismas nurodė, kad A. A. nėra civilinėje byloje Nr. e2-451-739/2020 dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Be to, teismas konstatavo, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 149 straipsnio 1 ir 3 dalių teisės normas, darytina išvada, kad nedalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sudaro aplinkybės, susijusios su jų teisių apribojimu, pažeidimu ar suvaržymu tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikytos jiems. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos UAB „Rokiškio aliejinė“, o ne pareiškėjui A. A., todėl sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl UAB „Rokiškio aliejinė“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas A. A. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimti pareiškėjo prašymą, jį išnagrinėti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Bendrovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. CPK 149 straipsnio l ir 3 dalys suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims, kitiems suinteresuotiems asmenims ar byloje nedalyvaujantiems asmenims pateikti teismui prašymus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo šių asmenų teises. Pareiškėjas yra Bendrovės kreditorius, turintis 76 935,43 Eur reikalavimo teisę. Skolai išieškoti yra pradėti vykdymo veiksmai. Vykdymo proceso metu nedidelė dalis skolos iš Bendrovės buvo išieškota, taigi vykdymo procesas buvo realus ir pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad bent dalis teismo priteistos skolos bus išieškota, tačiau, Panevėžio apygardos teismo nutartimi sustabdžius priverstinį Bendrovės turto realizavimą, buvo sustabdytas išieškojimas ir vykdomojoje byloje, kurioje išieškomas Bendrovės turtas pareiškėjo naudai, taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sukėlė pareiškėjui tiesiogines turtines pasekmes – apribojo ir suvaržė pareiškėjo teises išieškoti skolą iš UAB „Rokiškio aliejinė“.

7.2. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes Bendrovės vadovo prašymas nebuvo tikėtinai pagrįstas. Bendrovė nuo 2018 m. jau du kartus kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir abu kartus teismas Bendrovės prašymų netenkino, nes Bendrovė nesugebėjo parengti ir patvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančio restruktūrizavimo plano. Bendrovė, kuri nesugebėjo parengti ir patvirtinti teisės aktų

reikalavimus atitinkančio restruktūrizavimo plano, nesugebės to padaryti ir per teismo nustatytą 45 dienų terminą.

7.3. Bendrovės restruktūrizavimo procesas nėra vykdomas, jos finansinė padėtis nuolat blogėja, todėl kuo skubiau privalo būti iškelta bankroto byla ir pradėtos atitinkamos visų kreditorių interesų tenkinimo procedūros. Bendrovės nemokumas yra svarbiausia priežastis, dėl kurios bendrovė nesugeba parengti realaus restruktūrizavimo plano ir surinkti būtino jam patvirtinti kreditorių skaičiaus. Bendrovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, nes laikinoji apsaugos priemonė – priverstinis Bendrovės turto realizavimo sustabdymas jai reikalingas ne realiam pertvarkymui įgyvendinti ir kreditorių interesams užtikrinti, o priešingai – prisidengiant tariamu restruktūrizavimu, nepagrįstai išvengti bankroto ir priverstinio bendrovės pašalinimo iš rinkos, toliau vykdyti veiklą, nenumatant jokių esminių reformų ir išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

7.4. Bendrovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ignoruoja ir pažeidžia Bendrovės kreditorių teises, išimtinai gina Bendrovės interesus. 2020 m. sausio 20 d. duomenimis, Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos 25 vykdomosios bylos, kurių išieškojimų bendra suma sudaro net l 730 009,10 Eur, o teismo taikytos laikinosios priemonės užkerta kelią pagrįstam ir teisėtam šių kreditorių reikalavimų patenkinimui.

7.5. 2020 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi jau buvo atsisakęs iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą bei patvirtinti restruktūrizavimo planą ir panaikino

2020 m. kovo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. lapkričio

5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi minėta nutartis palikta galioti. Nuo šių nutarčių priėmimo iki šiol neatsirado jokių papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei palankus sprendimas negali būti priimtas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Rokiškio aliejinė“ kreditoriaus A. A. prašymą dėl Bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. A. pirmosios instancijos teismui pateikė ne atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-451-739/2020, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nors A. A. nėra Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-451-739/2020 dalyvaujantis asmuo, tačiau ši aplinkybė neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu CPK 149 straipsnio 3 dalies pagrindu.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais, kai tai tiesiogiai susiję su asmens teisėmis ir teisėtais interesais, įstatymas gali suteikti jam teisę pateikti byloje, kurioje jis nedalyvauja, tam tikrus procesinius prašymus, siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 149 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio

29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina CPK 149 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, kaip suteikiančias teisę nedalyvaujantiems byloje asmenims prašyti panaikinti tik būtent jiems pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 149 straipsnio 3 dalis nedalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teisę kreiptis į teismą ir ne dėl jiems asmeniškai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jei šie asmenys įrodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises.

13. Nagrinėjamu atveju A. A. pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, kad yra UAB „Rokiškio aliejinė“ kreditorius ir jo teisės vykdyti išieškojimą iš UAB „Rokiškio aliejinė“ turto dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra suvaržytos, todėl darytina išvada, jog A. A. turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Bendrovei, panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti tokį pareiškėjo prašymą, naikintina ir pareiškėjo A. A. prašymas priimtinas, nes jis atitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą svarstyti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgiant į prašymo pobūdį ir civilinio proceso teisės principus, nes procesiniai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo turi būti išnagrinėti per trumpus terminus (CPK 7 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi pareiškėjo prašymas nebuvo priimtas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali pats spręsti dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes nėra apeliacijos objekto – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pareiškėjo pareikšto prašymo esmės (CPK 301 straipsnio 1 dalis), be to, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai jame nėra nagrinėjama byla dėl ginčo esmės, nėra galimas (CPK 147 straipsnio

2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. A. prašymas dėl Bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo A. A. prašymą dėl uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio aliejinė“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Artūras Driukas

Paminėta tekste:

CPK

CPK 149 str. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

3K-3-44-611/2020

CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka

CPK 147 str. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės